Beveik 15 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas kolorektalinis (storosios žarnos) vėžys, yra jaunesni nei 50 metų, t. y. jaunesni nei patenkantys į profilaktinės patikros amžiaus grupę, paskelbė news-medical.net.
Mičigano valstybinio vėžio centro (University of Michigan Comprehensive Cancer Center) universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad jaunesniems pacientams nustatomas vėlesnės stadijos vėžys. Spėjama, kad taip yra todėl, kad liga diagnozuojama tik tuomet, kai navikas yra ganėtinai didelis, kad sukeltų simptomus.
„Manyta, kad kolorektalinis vėžys yra vyresnių žmonių liga. Tačiau atliktas tyrimas yra tarsi aliarmas medikų bendruomenei – gana daug sergančiųjų yra jaunesni nei 50 metų.
Pavyzdžiui, patikra dėl krūties vėžio dažniausiai pradedama 40 metų, o invazinis krūties vėžys diagnozuojamas mažiau nei 5 proc. jaunesnių pacienčių. Mūsų tyrimas parodė, kad maždaug 15 proc. kolorektalinio vėžio atvejų nustatoma iki 50 metų – prieš patikros programos pradžią“, – paskelbė mokslininkai.
Taip pat skaitykite: Žolininkė Dominika Balčiūnė: „Pats laikas išvalyti organizmą nuo kirmėlių“. Specialistės receptai
Išanalizavę 258 024 pacientų ligos istorijas, autoriai atkreipė dėmesį, kad jaunesniems pacientams atliekamos radikalesnės operacijos ir taikoma agresyvesnė radioterapija. Taip pat pastebėta, kad jų išgyvenamumas geresnis tiek atsižvelgiant į ligos stadiją, tiek bendroje sergančiųjų populiacijoje. Tarp pacientų, kuriems atsirado tolimųjų metastazių, daugiau nei 5 metus išgyveno 21 proc. jaunesniųjų , o vyresnio amžiaus pacientų – 14 proc.
Autoriai mano, kad geresnis išgyvenamumas galėtų būti taikyto agresyvesnio gydymo rezultatas.
Išvados turėtų skatinti ugdyti žmonių sąmoningumą ir raginti stebėti, ar neatsiranda pirmųjų ligos požymių, tokių kaip anemija, žymūs peristaltikos pokyčiai (vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas net po tuštinimosi, viduriavimas), kraujavimas iš žarnyno.
Ypač budrūs turėtų būti tie, kurių šeimoje buvo kolorektalinio vėžio atvejų, – tai itin svarbus rizikos faktorius.
Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kasmet nustatoma daugiau nei pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų. Svarbu tai, kad ankstyvų stadijų kolorektalinis vėžys gali sukelti tik menkus simptomus arba nesukelti jokių.
Todėl šiuo metu Lietuvoje yra vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje dalyvauja visi 50–74 metų asmenys. Jiems nemokamai atliekamas testas slaptam kraujavimui išmatose nustatyti, o jei rezultatas teigiamas – ir daugiau tyrimų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. Liudvikos Laimos Griciūtės priešvėžinė mityba: ką valgyti ir ko vengti
Svarbiausia, kad kiekvienas jaustųsi atsakingas už savo sveikatą ir būtų budrus, nes ankstyvų stadijų vėžį beveik visada pavyksta išgydyti, o vėliau diagnozavus ligą nedelsiant pradėtas gydymas dažnai gali sulėtinti jos progresavimą.