Stresas – grožio priešas: kenkia odai, plaukams ir nagams

Kaip stresas veikia odą

Net būdama brandaus amžiaus vargstate dėl spuogų? Tikėtina, kad jų gali rastis dėl patiriamo streso ir įtampos.

Išberia spuogai. Net būdama brandaus amžiaus vargstate dėl spuogų? Tikėtina, kad jų gali rastis dėl patiriamo streso ir įtampos. Jei išgyvenamas trumpas ūmus stresas, pavyzdžiui, prieš egzaminus ar atsakingą pokalbį, organizmas išskiria streso hormonų, taip pat ir kortizolio, kuris, kaip manoma, skatina gamintis odos riebalus. Dėl to riebalų liaukos užsikemša, ir tokia terpė skatina daugintis bakterijas. Pastarosioms patekus į riebalų liauką ar plauko folikulą, prasideda uždegimas ir inkštiras virsta skausmingu raudonu spuogu. Juk dažniausiai spuogas iškyla kaip tik tada, kai mūsų laukia svarbus įvykis ar vakarėlis.

Veido odą gelbėkite švelniu šveitikliu, kuris valo poras ir neleidžia susidaryti spuogams. Jei spuogelių nepavyksta atsikratyti, patepkite juos dezinfekciniu preparatu, odos nelygumus maskuokite antibakterine pudra arba mineraline pudra.

TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistė: „Jei sutrumpinote plaukų dažymo laiką, nelaukite gero rezultato“

Oda praranda gyvybingumą. Emocinis išsekimas mažina odos elastingumą, keičia pigmentaciją ir lėtina regeneracijos procesus. Kai oda negauna reikiamo kiekio deguonies (jo itin reikia širdžiai, nes patiriant stresą turi aktyviau dirbti), suplonėja ir papilkėja. Tai ypač pastebima paakių srityje: jie patamsėja, nes aiškiau persišviečia arti odos paviršiaus esantys kapiliarai. Be to, nuolat skubėdamos neretai pamirštame tinkamai pasirūpinti oda. Tikėtina, kad per krūvą darbų, kuriuos turite nuveikti grįžusi namo, nė neprisimenate, jog reikia nusivalyti makiažą, leisti odai kvėpuoti.

Emocinis išsekimas mažina odos elastingumą, keičia pigmentaciją ir lėtina regeneracijos procesus.

Paakių odą raminkite ir skaistinkite specialiomis priemonėmis. Puikiai tiks šalto vandens ir citrinų sulčių mišinys. Sudrėkinkite juo rankšluostį ir nuprauskite veidą – pašalinsite viršutinį negyvų ląstelių sluoksnį. Paakių odą balina agurkų ir žalių bulvių kaukės.

Sudirgusi kūno oda. Jei ant odos pastebite paraudimų, pūslelių, negalite atsikratyti niežulio ar net skausmo, maža to, šie simptomai neišnyksta keletą dienų, greičiausiai prasidėjo egzema – viršutinio odos sluoksnio epidermio uždegimas. Neabejojama, kad stresas yra vienas pagrindinių šios ligos veiksnių. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas dermatologą. Terapija paprastai taikoma dviem kryptimis: gydytojas skiria reikiamų medikamentų ir pataria mažinti nervinę įtampą (pasivaikščioti, sportuoti ir pan.).

Kaip reaguoja plaukai

Smarkiai riebaluojasi arba sausėja. Jei plaukai ėmė riebaluotis, galvą trinkite šampūnu, kuriame yra veikliųjų medžiagų, reguliuojančių riebalų gamybą bei išsiskyrimą (pavyzdžiui, islandinių kerpių ekstrakto, ananasų, alavijų). Sausas garbanas palepinkite nenuplaunamu losjonu, purškiamu drėkikliu, aliejumi.

Slenka. Nustatyta, kad net 50–75 proc. plaukų slinkimą lemia fizinis ir emocinis stresas. Jo metu organizmo išskiriamų hormonų kiekis sutrikdo kraujotaką, todėl plaukų svogūnėliai prasčiau aprūpinami reikalingomis medžiagomis. Blogai maitinami plaukai iškrinta.

Akivaizdžių rezultatų galite sulaukti išbandžiusi ir namines priemones: dilgėlių nuovirą, svogūnų kaukes, avokadų, varnalėšų, ricinų ar kokosų aliejus (jie maišomi su medumi, citrinų sultimis ar avokadu). Įtrinkite kaukę į galvos odą, užsidėkite polietileninį maišelį ir apsukite šiltu rankšluosčiu. Laikykite 20–30 minučių, paskui kruopščiai išplaukite. Rekomenduojama kasdien keletą minučių pamasažuoti galvos odą.

Sutrinka pigmentacija. Mokslininkai atskleidė, kad ilgai trunkantis stresas gali pažeisti pigmentinių ląstelių DNR. Nors paprastai žilimo laiką ir amžių lemia genai, aplinkos veiksniai gali jį gerokai paankstinti.

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad žilti pradėjo trečdalis moterų, kurioms dar nėra 30-ies metų. Mokslininkų teigimu, žilimą ypač skatina emocinis stresas. Tiesa, tyrimas su žiurkėmis parodė, kad patirdami stresą graužikai neteko vitamino B, dėl kurio trūkumo jų kailiukai imdavo šviesėti.

Kas atsitinka nagams

Kramtymas. Paprastai nagai kramtomi stipriai susinervinus arba nuobodžiaujant. Atsikratyti šio įpročio nėra paprasta. Vienas patikimiausių būdų – specialus kartus nagų lakas arba itin brangus ir gražus manikiūras, kurio sunaikinti nesiryžtų nė viena moteris.

Lūžinėja ir sluoksniuojasi. Paprastai šie požymiai rodo bendrą organizmo nusilpimą ir vitaminų trūkumą, visa tai gali būti lėtinio streso pasekmė. Rekomenduojame keletą gudrybių, kurios padės sustiprinti nagus.

Kartą per savaitę penkioms minutėms pamerkite nagus į šiltą alyvuogių aliejaus vonelę ir pamasažuokite. Atsigauti ir sutvirtėti jiems padeda citrina: perpjaukite vaisių per pusę, į minkštimą suleiskite nagus ir palaikykite 3–5 minutes. Po kiekvienos nagų stiprinimo procedūros rankas ir nagus patepkite maitinamuoju rankų kremu.

Jeigu nagai itin sausi ir sluoksniuojasi, o rankų oda trūkinėja, pasitepkite storu kremo sluoksniu, užsimaukite pirštines ir palaikykite per naktį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Turite riebią odą? Jums reikia atsiminti keletą taisyklių

Kokie kūno pokyčiai

Krinta svoris. Didelis stresas gali gerokai pakoreguoti kūno formas. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą stresą gali būti dvejopa: vieni praranda apetitą, o kiti kemša, kas pasitaiko po ranka. Pastaruoju atveju suvartojamos papildomos kalorijos yra paverčiamos riebalų atsargomis, kurios kaupiasi ties juosmeniu. Kaip sau padėti? Stenkitės daugiau vaikščioti, šokti, sportuoti.

Didelis stresas gali gerokai pakoreguoti kūno formas. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą stresą gali būti dvejopa: vieni praranda apetitą, o kiti kemša, kas pasitaiko po ranka.

Netaisyklinga laikysena. Pasak specialistų, įtampa kaupiasi pečių juostoje ir apatinėje nugaros dalyje. Tai dažniau kankina tuos, kurie beveik visą dieną būna sukoncentravę dėmesį į kompiuterio monitoriaus ar mobiliojo telefono ekraną, nes tokia poza verčia įsitempti. Dėl to neretai jaučiamas nugaros skausmas, žmogus kūprinasi, linksta į priekį. Specialistai pataria praktikuoti jogą ar 10 min. per valandą prasitampyti, pasivaikščioti.

Ruošiamės permainoms

Kardinalūs šukuosenos pokyčiai gali kelti daug streso. Kita vertus, reikalai gali pakrypti tokia linkme, kad atrodysite gražiausiai nei bet kada gyvenime. Plaukų pokyčiai neturėtų sėti nerimo, todėl, prieš sėsdama į kirpėjo kėdę, paklauskite savęs kelių dalykų.

Ar dažnai rišu plaukus? Tai svarbu, jei planuojate nusirėžti kasas arba nė karto neturėjote trumpų plaukų šukuosenos. Pasitarkite su specialistu, kokis modelis tiktų ir per kiek laiko susigrąžinsite buvusį ilgį (jei panorėsite).

Kiek laiko planuoju skirti šukuosenai ryte? Ryte visi skubame, tačiau nereikia pamiršti, kad norint atskleisti naujo kirpimo grožį, gali tekti paplušėti su šepečiu ir plaukų džiovintuvu, papildyti grožio priemonių lentynos atsargas.

Jei planuojate nusirėžti kasas, pasitarkite su specialistu, kokis modelis tiktų ir per kiek laiko susigrąžinsite buvusį ilgį (jei panorėsite).

Ar esu pasiruošusi pokyčiams? Venkite skubotų ir spontaniškų sprendimų, kurių vėliau gailėsitės. Tačiau jei jau kelis mėnesius neatsisakote planų pakeisti šukuoseną, taip ir padarykite.

Ar turiu viziją, kaip atrodysiu? Aptarkite su kirpėju savo norus ir lūkesčius, parodykite jam nuotraukas su patikusiomis šukuosenomis ir išsiaiškinkite, ar tokį vaizdą galima išgauti iš jūsų plaukų.

Koks mano odos spalvos tipas? Vyraujantys šilti ir šalti pustoniai padės tinkamai išsirinkti naują plaukų spalvą. Rinkitės tokią, su kuria veidas švyti ir atrodo laimingas.

Kaip atrodysiu po 6 savaičių? Šukuosenos ir plaukų spalvos pokyčiai – ne juokai. Pagalvokite apie išblukusį atspalvį ir ataugusias šaknis... Atsarga gėdos nedaro, todėl iš anksto suplanuokite kitą vizitą pas kirpėją, kad netektų ilgai laukti eilėje. Ypač rekomenduojama atsinaujinti prieš atostogas ar svarbias šventes.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija: „Įsimylėjau vedusį vyrą. Kaip man jį išplėšti iš savo širdies?“

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!