Sunku atgauti formą? Kalta menka raumenų atmintis
Tie, kurie uoliai plušo sporto salėje, namie ar lauke, ir dėl kažkokių priežasčių bent kelioms savaitėms tai daryti nustojo, tikrai susidūrė su nemalonia patirtimi: sportuoti tokiu pačiu tempu, daryti tuos pačius pratimus yra per sunku. Ir tai paaiškina naujas tyrimas: kai raumenys gauna pertrauką, jie išsaugo tik labai nedidelį kiekį informacijos iš ankstesnio sportavimo.
Ką tik „PLOS Genetics“ paskelbtas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip fizinis krūvis, mankštinimasis daro įtaką žmogaus kūnui genetiniame lygmenyje.
Jau seniai žinoma, kad mankšta kūnui naudinga daugeliu aspektų: nuo lėtesnio senėjimo ar geresnės smegenų veiklos iki gebėjimo apsisaugoti nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar nutukimo. Tačiau dar mažai žinoma, kiek mankšta bei sportas gali paveikti genetiką.
Tyrimas vyko taip: dvidešimt trys žmonės turėjo tris mėnesius mankštinti vieną iš savo kojų. Tą darė keturis kartus per savaitę po 45 minutes. Tuomet jie padarė devynių mėnesių pertrauką.
Prieš pradedant sportuoti, pasportavus tris mėnesius ir po pertraukos buvo paimta biopsija iš tyrimo dalyvių abiejų kojų. Paaiškėjo, kad po to, kai žmonės sportavo, jų raumenų ląstelės treniruotoje kojoje genetiškai pakito. Tačiau po ilgos pertraukos nebuvo jokių su sportu susijusių genetinių pakitimų nei anksčiau treniruotoje kojoje, nei netreniruotoje. T. y. tie trys mėnesiai po ilgos pertraukos nuėjo veltui.
Tuomet dvylikos dalyvių buvo paprašyta treniruoti abi kojas. Paėmus biopsiją paaiškėjo, kad nors genetinių pakitimų yra abiejose kojose, jos abi atrodė vienodai: nebuvo skirtumo tarp tos, kuri anksčiau buvo tokiu būdu mankštinta net tris mėnesius, ir nemankštintos kojos.
Tyrimo vadovė iš Karolinskos instituto (Švedija) Malene Lindholm paaiškina, kad dauguma mankštos / sporto padarinių prarandama per mėnesį ar du nesitreniravimo. Minimalus raumenų atsakas į tą patį fizinį krūvį lyg ir matomas, bet jis per menkas, kad būtų galima daryti išvadas.
Tai gali įkvėpti tuos, kurie gyvena labai sėslų gyvenimo būdą ir nori tai pakeisti, bet neprisiruošia.
M.Lindholm teigia, kad šio tyrimo rezultatus galima interpretuoti keliais būdais. Visų pirma, tai tik patvirtina faktą, kad fizinis aktyvumas skatina sveikus biologinius pokyčius, ir kad labai svarbu daryti tai reguliariai, siekiant, kad tie pokyčiai būtų ilgalaikiai ir kuo didesni. O iš kitos pusės, tai gali įkvėpti ir tuos, kurie gyvena labai sėslų gyvenimo būdą ir nori tai pakeisti, bet neprisiruošia, o galbūt baiminasi, jog tai, kad anksčiau nesportavo, turės didelės įtakos. Kaip rodo tyrimas, galima pasiekti tokius pat rezultatus, nors anksčiau ir nesportavote.
Ir nors dalis anksčiau sportavusių, bet pertrauką padariusių žmonių dabar liks nusivylę, kad viską teks pradėti nuo nulio, tyrimo vadovė skatina į tai žiūrėti pozityviai.
Niekada nevėlu pradėti ar tęsti sportuoti, o sporto nauda yra neabejotina, jei tą darote teisingai: atsižvelgdami į savo amžių, fizinį pasirengimą, taisyklingai kvėpuodami ir atlikdami judesius.