Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė jau beveik 12 metų ugdo savo valią lipdamas į ledinį vandenį visais metų laikais. Tiesa, iš pradžių tai darė su savo bendruomene, tačiau vėliau šiuo įpročiu užkrėtė ir savo žmoną Aistę Baliunytę-Dailidienę bei jų vos pusantrų metų dvynius. Portalui Žmonės.lt sveikuolis atskleidė, kuo maudymasis kitoks su šeima nei vienumoje.
Simonai, pradėkime nuo pat pradžių. Kada jūsų gyvenime atsirado grūdinimasis?
Papuoliau į Lietuvos sveikuolių sąjungą – į būrį žmonių, kurie tai daro. Tame rate net nėra tokio klausimo – visi eina maudytis visada, net ir žiemą. Taip pradėjau daryti ir pats, kartu su jais, vėliau – ir vienas. Viskas vyko prieš maždaug 12 metų.
Ar grūdinimasis visada turi eiti šalia sveiko gyvenimo būdo, mitybos? O gal yra tokių, kurie gyvena nelabai sveikai, bet į savo rutiną įveda grūdinimasi?
Yra visaip. Kai kurie grūdintis pradeda tik tam, kad pasidarytų gražių nuotraukų eketėje, nes dabar taip madinga. Paskui jie atranda žmonių ratą, ima daugiau domėtis, pastebi naudą, įtraukia daugiau sveikuoliškų dalykų, judėjimą. Įvairių žmonių yra.
Žmonės pradeda maudytis, suklusta, susimąsto. Ne vienas iš jų metė rūkyti. Radus naują ratą žmonių, pastebi naujas mintis, kad kiti galvoja apie mitybą, tai ir pats keiti savo kasdienybę ir įpročius.
Bet vis dėlto, kad ir kaip gražiai viskas skamba, tikriausiai, tam irgi reikia valios?
Vienareikšmiškai, čia kaip ir su viskuo. Mes šiaip esame tingios būtybės, bet kažkaip reikia sau įspirti į užpakalį. Galvoju, kad gyvenimas visada yra kažkur už komforto zonos. Patys geriausi ir giliai širdį įstrigę dalykai yra tie, kurie įvyksta išspyrus save iš ten, kur patogu.
Būna dienų, kai nėra noro ir jėgų maudytis, bet valią reikia treniruoti. Ir kitose vietose būna lengviau, kai valia ištreniruota. Jos raumuo labai reikalingas, o maudynės yra viena iš priemonių, kaip jį stiprinti. Reiktų atsukti duše šaltesnį vandenį – mes juk mėgstame šiltą – bet išstumti save iš komforto su vėsesniu ir mesti iššūkį.
Mes šiaip esame tingios būtybės, bet kažkaip reikia sau įspirti į užpakalį. Galvoju, kad gyvenimas visada yra kažkur už komforto zonos. Patys geriausi ir giliai širdį įstrigę dalykai yra tie, kurie įvyksta išspyrus save iš ten, kur patogu.
Ar šaltas dušas gali būti pirmas žingsnis link maudynių šaltame ežere ar upėje?
Čia jau antras žingsnis. Pirmas – nusiteikimas ir noras. O tada – taip – galima pabandyti šaltą arba kontrastinį dušą, maišant šiltą ir šaltą vandenį ir pabaigiant šaltu. Atrasite daug smagių dalykų – kad malonu išlipti iš dušo, visai nešalta, komfortiška.
Ką daryti, nusprendus išbandyti maudymąsi ežere arba upėje? Atvažiuoji automobiliu, nusimeti rūbus ant kranto, įlipi į vandenį... Kas po to? Kaip viską atlikti teisingai?
Taip, tiesa, geriausia viską atlikti nuogam, bet dabar retai kada taip pavyksta, nes visada maudausi su žmonėmis. Mes su Sveikuolių sąjunga turime savo metodiką ir rekomendaciją – panerti į vandenį pilna galva, galima keliskart, ir iš karto lipti į krantą, apsiauti šlepetėmis. Tada reikia neskubėti rengtis. Aišku, priklauso nuo temperatūros, jeigu -20, reiktų skubėti. Bet jeigu yra minus keli laipsniai, tai patarčiau atsistoti šalia ežero, rankomis išsitrinti kūną, pastovėti kokią minutę ir pajausti, kad tuo metu tikrai nebešalta. Tie, kurie maudosi, mane supras. Išlipus tikrai nebūna šalta, nes kūnas išskiria šilumą, net nereikia rankšluosčio, oras išdžiovina. Na, ir tada apsirengi, eini į mašiną ir mėgaujiesi diena.
Geriau maudytis rytais ar vakarais?
Geriau rytais, nes tada – energingesnė diena, gera pradžia. Ryte organizmas patiria stresą, vėliau, dieną, nelabai kuo ir nustebina įvykiai, nebūna baisiau (juokiasi).
Ar yra kažkokių klaidų, kurias žmonės linkę kartoti, ir svarbu pabrėžti, kad taip daryti negalima?
Nekentėkite vandenyje. Jums nereikia ten išbūti kuo ilgiau ar siekti rekordo. Čia yra kita metodika, apie kurią dabar nekalbėsiu. Mes turime tokią – kai greitai įneri ir iš karto eini į krantą. O yra žmonės, kurie sėdi, kenčia sukandę dantis. Tai yra pavojinga, jei nesate įpratęs ir nežinote, ką darote. Turi būti malonu.
Anksčiau esate pasakojęs, kad į sveikuolišką gyvenimą įtraukėte ir savo žmoną, vėliau – vaikus. Turbūt daug smagiau bristi į vandenį su savo artimiausias žmonėmis?
Kaip čia pasakius... Žinoma, smagu, bet ir daugiau atsakomybių, nes vaikus reikia rengti, prižiūrėti, tai lieka mažiau laiko pasimėgauti. Bet, aišku, yra malonu, kad visa šeima žiūri viena kryptimi ir supranta, kad sveikata yra brangiausias turtas, o grūdinimasis yra vienas iš būdų stiprinti ir saugoti sveikatą. Smagu, kad požiūris šiuo klausimu sutampa.
Kaip apskritai kilo mintis grūdinti savo mažylius, 20 mėnesių amžiaus, dvynius?
Labai natūraliai – maudomės patys, tai įtraukėme ir juos. Labai seniai vaikštome į baseiną, darome dinamines mankštas, maudėmės upėse ir ežeruose vasarą, vėliau pratęsėme ir rudenį, nors vanduo vėso. Atėjo žiema, savo įprotį tęsėme.
Ką rekomenduotumėte tėvams, kurie irgi norėtų įtraukti į maudynes savo mažylius?
Siūlau tai praktikuoti patiems. Per veiklą atsiras ir bendraminčių, su kuriais galėsite padiskutuoti, pasitarti. Svarbu tikėti tuo, ką darote. Tada labiau pažinsite savo kūną, matysite, kas vyksta, galėsite padėti ir vaikams.
Maniškiai sako, kad nori. Aišku, jie mažiukai, atrodo, dar daug nesupranta, bet iš tikrųjų jie yra protingesni, nei mes galvojame. Išsimaudę vieną kartą, atsimena ir nori dar.
Ar pastebėjote, kad vaikai ėmė mažiau sirgti?
Jie apskritai neserga. Gegužę jiems suėjo metai, tada pradėjome maudytis. Praktikuojame vėsesnį miegojimą, dažnai migdome lauke, leidžiame valgyti sniegą. Čia yra tokie dalykai, kur ne visi tėvai tai leidžia, nes bijo. Sveikuolių vaikai laksto basi, valgo varveklius, jiems duodama daugiau laisvės. Niekas nuo to neapsaugotas, tikrai kiekvienas gali susirgti, bet tokių dalykų praktikavimas – padeda.
O jūs, pastebėjote, kad per tuos 12 metų, kiek praktikuojate grūdinimąsi, pakito sveikata?
Beveik nesergu. Būna nuo nuvargimo pakyla temperatūra. Be to, sirgau kovidu, bet tik dvi dienas. Kartais svarbus kriterijus, ne kiek sergi, bet kaip sergi. Kaip greitai susitvarkai su virusu. Gali sakyti, kad genai ar sėkmė, bet manau, kad sveikuoliškas gyvenimo būdas turi įtakos, nes ir bendruomenėje ligos nėra tas dalykas, apie kurį kalbame, nes jų beveik nebūna.
Kokia buvo pati žemiausia temperatūra, kurioje teko maudytis?
-25 laipsniai. Dar pamenu, kad žiniasklaida ragino žmones neiti į gatves, jei nėra svarbių priežasčių, nes ekstremalus šaltis, slidu, užpildytos ligoninės dėl gripo ir kaulų lūžių. O mes kiekvieną dieną ėjome maudytis. Ir visi buvome sveiki. Bet tada tikrai ekstremalu, viskas vyksta labai greitai. Labai stipriai šąla pirštai, jei nors truputį uždelsi, gali net batų neužsirišti. Turi greitai nusibraukti vandenį, šluostytis ir rengtis. Esu matęs, kaip prišąla kojinės arba pakabintas rankšluostis, maudymosi kostiumėlis. Jie suledėja – gali paimti ir daužyti.
Vandenyje, po ledu, visada pliusinė temperatūra. Kai -25 lauke, vandenyje yra šilčiau. Toks įdomus kontrastas, kad, kai didelis šaltis, šilčiau maudytis. O, pavyzdžiui, dabar, didesnis diskomfortas.
