„Tai buvo didžiausias mano randas gyvenime“: 10 stop kadrų iš legendų gyvenimo

Kentas Feathergillas, Yayoi Kusama, Ona Knapkytė ir Nijolė Gelžinytė, Vytautas Tomkus / Getty, Lietuvos fotomenininkų sąjungos (Algimanto Mockaus), Jono Šemeto nuotr.
Kentas Feathergillas, Yayoi Kusama, Ona Knapkytė ir Nijolė Gelžinytė, Vytautas Tomkus / Getty, Lietuvos fotomenininkų sąjungos (Algimanto Mockaus), Jono Šemeto nuotr.
Žmonės.lt
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 10 nuotraukų ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

1925

Nerūpestingas laikas

Gerbiami bei žinomi žmonės – irgi tik žmonės su panašiais rūpesčiais ir savais džiaugsmais. Vieną tokių džiaugsmingų akimirkų nežinomas fotografas ar fotografė įamžino populiariame kurorte. Vasaros popietę Palangoje susitiko garsus skulptorius, ryškiausias to laikotarpio medalių kūrėjas Lietuvoje Petras Rimša (1881–1961), diplomatas, tuomet Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje pirmasis sekretorius Stasys Lozoraitis, jo svainė – žmonos Vincentos sesuo Gražina Matulaitytė (1899–1993), būsima operos solistė, ką tik baigusi muzikos studijas Leipcige, ir koncertmeisterė, pianistė Aleksandra Dirvianskaitė (1886–1981). Kas dabar pasakys, iš kur pastaroji nusičiupo kirvį, bet menininkės akimirkos polėkis liko užfiksuotas istorijai.

Petras Rimša, Stasys Lozoraitis, Gražina Matulaitytė, Aleksandra Dirvianskaitė / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Petras Rimša, Stasys Lozoraitis, Gražina Matulaitytė, Aleksandra Dirvianskaitė / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

1971

Pietų pertrauka

Įdomu, ar Vytautas Tomkus (1940–2022), vaidinęs Mykolą Norkų režisieriaus Marijono Giedrio filme „Žaizdos žemės mūsų“, užkandžiauja prieš „mirtį“, ar jau po jos (maždaug ties juostos viduriu aktoriaus personažas sulaukia jam skirtos kulkos). Jeigu

.