Taip gali būti tik „Močiučių rezidencijoje“: Žolinė atšvęsta su trenksmu!

Trankios, su polėkiu ir nuotaikingu šėlsmu! Tokia ir buvo Žolinės „Močiučių rezidencijoje“. Erdvus restorano kiemas nusispalvino pievų ir darželių gėlėmis, tautiniais drabužiais pasipuošusios močiutės rišo Žolinių puokštes, o svečiai buvo kviečiami atlikti vieną svarbiausių šventės ritualų – mėtant virš ugnies tešlą, išsikepti duonelę. Močiutė Virgutė užmaišė visą kubiliuką duonos tešlos ir pasileido į neįprastą pramogą su rezidencijos lankytojais.

Tradicines veiklas lydėjo smagūs žaidimai: vieni rankiojo žirnius iš grūdų, kiti rišo puokštes konkursui, treti varžėsi žolynų pažinimo užduotyse. Visą dieną rezidencijos kieme sukosi ir laimės ratas, padovanojęs gausybę prizų. Visos šventės metu, kaip ir dera lietuviams, netrūko šokių. Nuo popietės čia trepsėjo Palangos kultūros centro liaudiškų šokių grupės „Banguolis“ ir Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvo „Jūrė“ šokėjai, o vakare lankytojus į šokių aikštelę kvietė Birutės ir Anželikos Petrikyčių duetas.

Restorano idėja gimė iš vaikystės prisiminimų

„Taip, žinau, kad mus jau taip vadina. Šurmulio ir geros nuotaikos mums tikrai netrūksta, – šypsodamasis sakė ,,Močiučių rezidencijos“ įkūrėjas Rokas Galvonas, ir pats šventės vakarą įsitraukęs į siautulingo šokio šurmulį. – Kaip aš galėčiau nešokti su babomis? Tai – tiesiog neįmanoma!”

Ir tikrai – nešokti šioje vietoje tiesiog nėra jokių galimybių. Babos (taip švelniai čia dirbančias močiutes vadina pats R.Galvonas – red.) suranda net atokiausią sėdintį klientą ir labai paprastai, tik su joms būdingu temperamentu, energija ir plačia šypsena, įtraukia jį į linksmybių sūkurį.

„Kokia mūsų sėkmės paslaptis? Kad mes viską darome labai paprastai, nuoširdžiai, tikrai, o svarbiausia – nuosekliai“, – svarsto verslininkas, virtuvės šefas, socialinių tinklų turinio kūrėjas R.Galvonas.

,,Močiučių rezidencija“, ir gimė būtent iš jo vaikystės prisiminimų: ,,Visą vaikystę praleidau kartu su savo baba. Stebėjau kaip su meile, kantrybe ir atsidavimu ji perduoda man savo žinias, su tokia pačia nuotaika ir be nuovargio darbuojasi virtuvėje ar sukantis metų ratui atlieka tradicinius ūkio ir lauko darbus... Iš tų laikų turiu nemažėjančią meilę ir pagarbą vyresniam žmogui, lietuviškiems papročiams ir, žinoma, močiutės ruoštam maistui. Todėl ir ši vieta atsirado norint visus šiuos jausmus perduoti mūsų lankytojams, padėti jiems sugrįžti prie to, kas svarbu.“

Linksmintis ir savo džiaugsmu užkrėsti kitus

Tai, kas vasaros vakarais vyksta ,,Močiučių rezidencijoje“ vieniems primena televizijos laidos „Duokim garo“ sezono varžytuvių finalą, kitiems – gigantišką visos giminės balių, tretiems – nostalgiškus pokario laikus, kuomet moterys, netekusios savo vyrų, trankiai sukdavosi šokio ritmu poroje šokdavusios viena su kita...

Kaipgi nepakalbinus ir pačių šio siautulingo šurmulio kaltininkių? Močiutė Virgutė ne tik per Žolinę kepė duonelę su restorano svečiais, bet ir, kaip visuomet, atsidavė šokių vilionėms. „Iš kur mano aistra šokiui? Turbūt tokia gimiau? Niekad per šventes nesėdžiu salės kamputyje. Linksminuosi pati ir savo džiaugsmu stengiuosi užkrėsti kitus“, – džiaugsmingai kalbėjo Virgutė, savo mėgstamiausiais šokiais vadinanti „Malūnėlį“ ir „Polką su ragučiais“. Anot moters, lietuviai – šiaurietiško būdo, juos reikia išjudinti, o tuomet jau jie nenorės palikti šventės net iki paryčių.

Kaip sako močiutė Raimonda, ji – tiesiog linksmai gyvenanti. Energijos ir džiaugsmo moteriai suteikia muzika. Raimonda neabejoja, kad žmones kone labiausiai šokiams užveda šlageriai. Ji yra iš tų močiučių, kuriai vieni niekai visus suburti į bendrą šokių ratą ar sustatyti į „traukinuką“. „Visada jaučiu tą atgalinį ryšį iš svečių, o tai – man svarbiausia“, – neslepia energingoji pašnekovė.

„Šokiai? Aš tiesiog tuo gyvenu!“, – išdidžiai paskelbia močiutė Fausta, ilgus metus šokanti ir Palangos kolektyve „Banguolis“. Šokius moteris derina su darbu „Močiučių rezidencijoje“. Įsitikinusi, kad tokį jos gyvenimo stilių lėmė būdas nenustygti vietoje, noras viską organizuoti. Drauge su restorano svečiais šventės dieną ji pynė vainikus, rišo puokštes.

Neabejotini lyderiai – cepelinai

,,Močiučių Rezidencijos“ lankytojai žino – tikrus lietuviškus skonius čia visada lydi emocija. Tad apie skonius dar pakalbėkime su pačiu Roku. Žinomas virtuvės šefas sako, kad iki šiolei ,,Močiučių rezidencijos“ favoritai yra cepelinai. Praėjusiais metais jų buvo nupirkta net 38 000 porcijų. Šįmet R.Galvonas tikisi, kad jau bus perkoptas ir 40 000 skaičius.

„Po cepelinų toliau rikiuojasi šonkauliai. Dar lankytojai labai mėgsta čia vietoje virtą šaltieną: kas šiais laikais savo namuose galėtų sau tai leisti – kelias valandas stovėti prie garuojančio puodo“, – šypsosi Rokas.

Iš gėrimų, pasak virtuvės žinovo, lyderio pozicijos neužleidžia naminė duonos gira, o pasmaližiauti žmones renkasi žagarėlius, taip pat negali atsispirti Napoleono, Medaus ir smetoniškam morenginiam tortui „Jubiliejinis“.