Tarpinė skrydžių stotelė – Helsinkis. Ką aplankyti?
Skrendant atostogų į tolimuosius kraštus, ypač – savarankiškai, vienas dažniausių galvos skausmų yra persėdimas, kuomet tarpinėje stotelėje tenka laukti kito lėktuvo kelias ar keliolika valandų. Užkietėję keliautojai tikina, kad tolimieji skrydžiai su persėdimu – anaiptol ne bėda. Mat pusdienį iki galutinio kelionės tikslo galima praleisti itin turiningai, papildomas patirtis renkantis jau lėktuvo keitimo mieste.
Tuo neseniai įsitikino kelionių agentūros „Baltic Tours“ ekspertas Norbertas Kazlauskas. Egzotinei kelionei į Singapūrą pasirinkęs skrydį iš Vilniaus su persėdimu Helsinkyje, kelionių profesionalas dalijasi asmeniniais atradimais apie tai, kuo Suomijos sostinė yra patraukli kaip tarpinė stotelė ir ką joje per 8–9 valandas iki kito skrydžio galima nuveikti.
Iki miesto centro – pusvalandis
Viena iš kelionių eksperto užduočių buvo išsiakinti, ar Helsinkio oro uosto susisiekimas yra patogus pusdienio turui po miestą ir kokias pramogas laukiant skrydžio verta išbandyti.
„Jei tik galėčiau išrinkti geriausią įmanomą miestą tarpinei stotelei keliaujant į egzotiškus kraštus, be jokios abejonės, tai būtų Helsinkis. Nuo oro uosto iki Helsinkio centro vos pusvalandis kelio traukiniu. Šis miestas palyginti mažas ir labai kompaktiškas, tad jame pasiklysti net ir labai norint greičiausiai nepavyks. Mano apsilankymo metu Helsinkyje oras buvo puikus, todėl miestą apėjau niekur neskubėdamas. Jei vis tik vaikščioti nesinori ar lauke šalta, lietinga, galima sėsti į antrą viešojo transporto liniją, kurios maršrutas veda ratu aplink visą miestą. Bilietas visai dienai kainuoja 8 eurus, galima išlipti ir įlipti vis kitoje vietoje.“
Pasak N. Kazlausko, Helsinkis nėra miestas turistams, kaip, pavyzdžiui, Praha, tačiau jame itin gerai jaučiasi ir besilankantieji pažintiniais tikslais. „Suomiai kuria tai, kas svarbu jiems. Ir jei turistams tai patinka, o jiems tikrai patinka, puiku! Tik nesuklyskite, su savanaudiškumu tai nieko bendra neturi, anaiptol, Helsinkis ir žmonės jame tiesiog spinduliuoja atvirumu.“
Užuovėja nuo vartojimo tradicijų
Pats Helsinkis, kaip sostinė, N. Kazlauskui pasirodė labai jaukus ir ramus, jame itin daug natūralaus akmens bei žaliųjų plotų. „Nenoriu Helsinkio mistifikuoti, bet tik būdamas jame gali išties pajusti tai, ką žmonės vadina finnish design. Šiame mieste itin vertinamas ilgalaikiškumas, kuomet daiktai, pastatai, kasdieniai dalykai tarsi ignoruoja pasaulyje vyraujančią vartotojiškumo tradiciją. O suomiškas modernumas, tobulai sujungiantis šių dienų poreikius su praeities aidais, yra šiek tiek kitokio, nei esame įpratę matyti, mąstymo atspindys.“
Visai kitokį požiūrį į vartotojiškumą Suomijoje iliustruoja ir Helsinkyje įsikūrusios parduotuvės. „Stocman“, „Marimekko“, „Artek“, „Arabia“, „Littala“ – parduotuvės sukurtos tiems, kas myli ir supranta skandinavišką dizainą. Jose nerasite daiktais pergrūstų lentynų, nes erdvės paliekama ne tik daiktams, bet ir žmogui. Jose jautiesi ne kaip parduotuvėje, o kaip meno dirbinių galerijoje, tik meno dirbiniai čia – kiekvieną dieną naudojami daiktai, indai, baldai ir interjero detalės. Tai, kas buvo gražu ir populiaru prieš šimtmetį, Suomijoje gražu ir populiaru bei vis dar modernu dabar! Nes suomiai supranta, kas yra geras dizainas. Tai galioja ir jų architektūrai.
Bene geriausiai praeities ir dabarties dermę architektūroje atspindi Helsinkio centre prie vieno didžiausių prekybos centrų, kur įsikūrusios daugiau kaip 300 parduotuvių, medinis statinys „Bucket Building“, dar vadinamas tylos šventykla. „Vien tik iš gryno medžio pasaulio dizaino sostinės projekto metu sukurta šventykla kasdien sutraukia būrius lankytojų. Ir nors joje religinis prieskonis yra, dažniausi lankytojai – tiesiog žmonės, norintys pabūti ramiai tyloje.“
Laukiant skrydžio – atokvėpis saunoje?
Pasivaikščiojus po miestą, N. Kazlauskas siūlo išbandyti ką tik duris Helsinkyje atvėrusią viešąją sauną „Leului“. Į šią vietą užsuka ne tik vietos gyventojai, kuriems jau pabodo jų namuose esančios saunos, bet ir besisvečiuojantieji Helsinkyje. „Atvykęs į Helsinkį nė nemaniau, kad sauna bus to įdomaus jausmo, kurį patiri būdamas mieste, atspindys. Tačiau saunos suomiams yra kultūra, tradicija, malonumas ir būtinas gyvenimo atributas, todėl miesto svečiams bent kartą pabuvoti jose tiesiog privalu.“
Apsilankymas suomiškoje saunoje bus ne tik puiki pramoga iš arčiau pažinti šalies tradicijas, bet ir leis atsipalaiduoti, atgauti jėgas prieš įspūdžių kupiną kelionę. „Saunos praleisti negalima, jausmas tikrai nuostabus. Išsiperi vanta, ramiai šiltai pasėdi, pasiklausai traškančių anglių, paskui giliai, bet ramiai įkvepi ir šoki tiesiai į šaltą jūrą. Kai sugelia šaltis, lipi lauk, tuomet dar šiek tiek, bent kelias minutes, mėgaujiesi oro lengvumu, pasigroži panorama ir eini vidun ruoštis tolesniam skrydžiui“, – sakė N. Kazlauskas.
Vietinių pasididžiavimas – suomiški turgūs
Judant atgal į oro uostą, kelionių ekspertas pataria užsukti ir į šalia traukinių stoties esantį parką „Esplanade“. Netoliese galima išvysti turistų pamėgtą Helsinkio simbolį – undinėlės statulą „Havis Amanda“ ar kur kavinukėje atsigerti itin gardžios, pasaulyje vertinamos suomiškos kavos.
Visai šalia oro uosto yra įsikūręs ir kiekvieną dieną veikiantis suomiškas turgus po atviru dangumi „Kauppatori“. Minios vietos gyventojų ir turistų į jį plūsta dėl gausaus sodo ir miško gėrybių, šviežių vaisių bei daržovių, taip pat rankų darbo dirbinių bei, žinoma, kailių ir iš jų pagamintų drabužių asortimento. O jei turite daugiau laiko, kol būsite miesto centre, užsukite į senojo turgaus aikštę „Old Market Hall“, pagarsėjusią išskirtinai geros kokybės vietos gėrybėmis. „Vietiniai šiame turguje perka maistą ypatingoms progoms, šventėms arba ateina tiesiog ramiai pasėdėti, suvalgyti skanios cinamoninės bandelės bei išgerti puodelio kavos“, – pasakojo N. Kazlauskas.
Lankytinų vietų Suomijos sostinėje – apstu, tad norint kuo daugiau pamatyti, tolimai kelionei patariama rinktis kuo ankstesnį skrydį iš Vilniaus, kad Helsinkyje pavyktų praleisti visą dieną.