Tarpukario Lietuvą stebinusi Halina: romanai su keliais vyrais, drąsūs sprendimai ir kaina už laisvę

Halina Kairiūkštytė-Jacinienė / Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka
Halina Kairiūkštytė-Jacinienė / Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka
Gerda Prancūzevičienė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Kai 1929-ųjų pavasarį Kaune, Lietuvos universiteto salėje, puritoniški elito atstovai surengė vadinamąjį mados teismą, modernios mados ir gyvenimo būdo drąsiai stojo ginti pirmoji Lietuvoje meno istorijos disertaciją apsigynusi filosofijos mokslų daktarė Halina KAIRIŪKŠTYTĖ-JACINIENĖ (1896–1984). Šiai emancipuotai moteriai ne kartą teko rinktis: pašaukimas, meilė ar motinystė.

Šiemet Lietuvoje minimos ne tik 130-osios Halinos Kairiūkštytės gimimo metinės, bet ir jos mokslinio darbo „Pažaislis, ein Barockkloster in Litauen“ – „Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje“ gynimo Ciuricho universitete šimtmetis. „Vokiečių kalba parašytą daktaro disertaciją iškart labai aukštai, kaip itin stiprų darbą, įvertino garsūs to meto meno istorikai Vakaruose ir Lietuvoje, – pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Augustė Burinskaitė. – Originalo kalba ji publikuota Kaune 1928-aisiais. Šis darbas aktualumo neprarado ir dabar – 2001-aisiais pagaliau buvo išverstas ir išleistas.“

Halina Kairiūkštytė-Jacinienė pirmoji profesionaliai tyrinėjo Lietuvos baroko perlą – netoli Kauno iškilusį Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios ansamblį. Ir tai ne vienintelis įvairiais talentais apdovanotos intelektualės nuopelnas: ji nenuilstamai rekonstravo lietuvių tautinį kostiumą, buvo pirmoji profesionali mados kritikė, Kauno radiofone skaitė paskaitas ne tik apie meną, bet ir apie interjero dizainą bei modernų butų įrengimą.