Ji negalėjo tapti ambasadore, bet daug padarė, kad jauna Lietuvos valstybė apie save praneštų pasauliui. Nesureikšmino išvaizdos, nors buvo viena elegantiškiausių to laiko šalies moterų. Ko gero, nemanė, kad jos gyvenimas išskirtinis ir gali būti kam nors įdomus, todėl nepaliko dienoraščių, užrašų, archyvo. Įtakingiausios tarpukario Lietuvos veikėjos Magdalenos AVIETĖNAITĖS (1892–1984) portretą istorikams, muziejininkams tenka dėlioti iš smulkiausių detalių.
Plačiau tyrinėti šią asmenybę, jos veiklą istorikus pastūmėjo... palikimas. Prieš dvidešimt metų Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus gavo Valentinos Gustainytės laišką, kuriame ji prašė priimti dovaną – tetos Magdalenos Avietėnaitės, žymios nepriklausomos Lietuvos veikėjos, knygas. Taip pat perdavė okupacijos metais išsaugotus Lietuvos ir užsienio šalių valstybinius apdovanojimus, ordinus ir juos lydinčius garbės raštus, reikšmingą fotografijų rinkinį, asmeninius daiktus.
Dalis nuotraukų, kitų relikvijų šiemet eksponuota M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vykusioje parodoje „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“.