Bendro gyvenimo pradžioje žmonės aptaria daugelį dalykų: kur gyvens, kaip įsirengs būstą, kuris pirks ir gamins maistą, neš šiukšles. Net apie planuojamų vaikų skaičių kartais būna lengviau kalbėtis nei apie finansinius reikalus bei įsipareigojimus.
Sudėtingiausios tampa iš pirmo žvilgsnio nekaltos situacijos, kai žmonės nutaria nekvaršinti sau galvos „nereikšmingomis“ smulkmenomis: gyvena nesusituokę, nes „kam tas popierius“, juk „jokio skirtumo“ (tačiau skyrybų, vaikų ir turto dalybų atvejais paaiškėja, kad skirtumas vis dėlto yra – ir ne toks jau mažas). Vedybų sutartis daugeliui asocijuojasi su išankstine išdavyste ir programuojamomis skyrybomis, nesvarbu, kad ji gali apsaugoti šeimos turtą nuo įvairių rizikų, jei jos neišvengiamos vieno iš partnerių darbe.
Vedybų sutartis daugeliui asocijuojasi su išankstine išdavyste ir skyrybomis, nors ji gali apsaugoti šeimos turtą.
Tam tikru atžvilgiu mūsų močiučių gyvenimas buvo paprastesnis, nes buvo labai aiškios abiejų sutuoktinių teisės ir pareigos. Dabar šeimos modeliai – įvairūs, vyrų ir moterų lūkesčiai – skirtingi, nenuspėjami: gerai uždirbanti moteris ir kuklias pajamas gaunantis vyras; daugmaž vienodas pajamas gaunantys partneriai; pasiturintis karjeristas ir žmona namų šeimininkė.
Ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai tikru iššūkiu tampa atvejai, kai bendrą gyvenimą pradeda kurti žmonės, turintys vaikų iš ankstesnių ryšių. Ar privalote pirkti vienas kito vaikams tokias pat dovanas, kaip ir bendriems? Ar normalu, kad vyras jaučia skolą buvusiai šeimai ir laiką, kurio negali skirti atskirai gyvenančioms atžaloms, kompensuoja gerokai didesnėmis pinigų sumomis, nei jums norėtųsi?
Neaptarti finansiniai įsipareigojimai, skirtingas požiūris į šeimos biudžetą gali tapti tikru iššūkiu tada, kai santykiai pašlyja ar užgriūva finansinių sunkumų. Tuomet karjerą darantis ir šeimą išlaikantis vyras drįsta pareikšti namais ir vaikais besirūpinančiai žmonai, kad jai nieko nepriklauso (suprask, yra dirbančių ir uždirbančių moterų), net nesusimąstydamas, kad darbas namie ir vaikų priežiūra, jei būtų įkainojami valandiniu tarifu, neretai būtų brangesni nei jo laikas biure.
Būna ir taip, kad tarp darbo ir namų besiblaškanti moteris ne tik išlaiko vietos darbo rinkoje nerandantį sutuoktinį, bet ir moka už jo nepigius pomėgius. Ir už tai išgirsta ne nuoširdų „ačiū“, bet „man trūksta pinigų!“ O kiek moterų yra nuoširdžiai įsitikinusios, kad jų uždirbami pinigai yra jų, o štai vyro – bendri!
Išsiaiškinti požiūrį į šeimos finansus svarbu bendro gyvenimo pradžioje, kad neliktų nutylėjimų, nesusipratimų, dviprasmybių. Bet niekada nevėlu šia tema pasikalbėti ir tiems, kurie pajunta pirmąsias įtampas ar rimtai nesutaria dėl pinigų.
Apibrėžkite bendras išlaidas ir turtą
Mokesčiai už būstą, išlaidos maistui, transportui, vaikų poreikiams... Dėl šių savaime suprantamų mokėjimų kyla nesutarimų tada, kai sutuoktinių pajamos labai skirtingos ar įsipareigojimai neapibrėžti.
Santykių pradžioje gali atrodyti labai patraukli galimybė gyventi nesusituokus, nekvaršinti sau galvos dėl paskolos ir mokesčių. Tačiau jei iš savo atlyginimo perkate maistą, mokate už atostogas, tvarkote namus, kyla klausimas, ar bėgant laikui įgyjate teisių į būstą, ar taip ir liekate su viešnios statusu? Net jei nepasirašote vedybų sutarties, nesvarbu, tuokiatės ar tik pradedate gyventi kartu, aptarti ir suderinti piniginius įsipareigojimus būtų pravartu.
Čia – mano
Normalu, kad abu dirbantys sutuoktiniai pasilieka savo poreikiams tam tikrą sumą pinigų ir juos leidžia savo nuožiūra, vienas kitam neatsiskaitinėdami. Tai svarbi sąlyga suaugusiam žmogui jaustis nekontroliuojamam. Ypač jei nuo vaikystės tėvai skatino apgalvotai leisti pinigus ir netikrino, kur keliauja kiekvienas kišenpinigių centas.
Asmeninių kiekvieno iš sutuoktinių išlaidų dydis labai priklauso nuo šeimos finansinės padėties. Galbūt vienoje normalu nusipirkti naujus kvepalus ir šeimos biudžetas dėl to nė kiek nenukenčia, o kitoje tai prabangus ir todėl jau svarstytinas pirkinys. Tačiau kokios pajamos bebūtų, tam tikra jų dalis turėtų likti kiekvieno sutuoktinio asmeninės atsakomybės reikalas.
Kai žmogus jaučiasi prarandantis asmeninę erdvę, jam kyla vienintelis noras – bėgti kuo toliau nuo perdėtos kontrolės.
Jei vyrui teiksite ataskaitą dėl menkiausio nusipirkto niekučio, bėgant laikui prarasite bet kokią nepriklausomybę, kuri būtina kiekvienam.
Kontroliuodamos partnerio išlaidas, net ir tuo atveju, jei jam aiškinatės dėl savųjų, imsite vyrui asocijuotis su jo valdinga mama ar priekabia buhaltere, bet ne moterimi, kurią norėtųsi nustebinti, nes net dovanotos gėlės ar šokoladas „jos akyse virsta skaičiais“. Kai žmogus jaučiasi prarandantis asmeninę erdvę, jam kyla vienintelis noras – bėgti kuo toliau nuo perdėtos kontrolės arba slėpti pajamas nuo savo antrosios pusės ir taip susikurti saugią komforto zoną.
Išvenkite emocinių spąstų
Jei nedirbate, o rūpinatės namais ir vaikais, turėtumėte sutarti su sutuoktiniu, kad dalis pinigų turi būti skiriama tik jūsų reikmėms, kurios neturi nieko bendra su buitinėmis išlaidomis. Pirksite kosmetikos, eisite susitikti su draugėmis ar kaupsite banko sąskaitoje – tebūnie tai jūsų asmeninis sprendimas.
Geriausia, kad sutartą sumą gautumėte tuo pačiu metu. Neretai pasitaiko, kai šeimos finansus valdantis vyras moka visus mokesčius, net superka maistą ir pasirūpina, kad automobilyje netrūktų degalų, todėl nemato reikalo patikėti žmonai didesnių sumų, o į visus priekaištus meiliai atsako: „Jei ko nors trūksta, tik pasakyk ir nupirksiu.“
Nekalta frazė, kad „tau nereikės dėl pinigų sukti galvos“, gali būti klastingesnė nei pasiūlymas dalytis išlaidas proporcingai.
Moterys į tokias situacijas įsipainioja klaidingai manydamos, kad sutuoktinio noras kontroliuoti ir nepasitikėjimas yra rūpinimasis. Tačiau kai tokių pasiturinčių vyrų žmonos turi prašyti sutuoktinio keleto eurų ir aiškinti, su kuria drauge eis gerti kavos, aprūpintas gyvenimas gali labai apkarsti. Nekalta frazė, kad „tau nereikės dėl jokių išlaidų sukti galvos“, gali būti klastingesnė nei pasiūlymas dalytis išlaidas proporcingai.
Galimas ir priešingas variantas – jei esate ta, kuri uždirba didžiąją dalį šeimos pinigų, neturėtumėte stengtis visomis būtinomis išlaidomis rūpintis pati, o sutuoktiniui jų skirti pagal poreikį. Gali būti, kad jis jausis gaunantis per mažai, o jūs – nuolatos atakuojama.
Abiem atvejais būtina konkrečiai sutarti, kas ir už ką moka, kiek skiria nedirbančio ar mažiau uždirbančio sutuoktinio išlaidoms.
Pinigai bendri, o vaikai?
Jūsų vyras turi vaikų iš ankstesnės santuokos? Neprivalote prisidėti prie jų išlaikymo, net jei sutuoktinio pajamos kuklios, o jūsų – įspūdingos. Kai kurie vyrai drįsta apeliuoti į antrųjų žmonų jausmus, neva bendri jūsų vaikai turi gerokai daugiau nei jo iš pirmosios santuokos. Tačiau juk ne jūs dėl to kaltos! Jūsų pajamos ir jo vaikai – šie dalykai nėra niekaip susiję. Kaip ir jūsų vaikai bei jo pajamos.
Čia ir prasideda painiava. Jei vaikai – nesvarbu, bendri, jo ar jūsų, gyvena kartu su jumis, jie turėtų būti visaverčiai šeimos nariai ir nejausti skirtumo nuo kitų vaikų. Kai žmonės tuokiasi ir į šeimą ateina jų vaikai, jie tampa neatsiejama tos šeimos dalimi. Tačiau atskirai gyvenantys vaikai su buvusiais sutuoktiniais – jau kita šeima.
Todėl natūralu, kad vyras jiems turi įsipareigojimų, o jo sutuoktinė? Kai santykiai grindžiami pagarba, normalu, kad ir vienas kito vaikams teikiate dovanų, galbūt net skiriate kišenpinigių. Tačiau labai svarbu atsižvelgti į atskirai gyvenančio sutuoktinio poziciją ir ją gerbti. Jei jis ar ji mano, kad, pavyzdžiui, pernelyg lepinate vaikus – liaukitės tai daryti. Nepriekaištaukite ir vyrui, kad jis pernelyg daug laiko ar lėšų skiria savo atskirai gyvenantiems vaikams. Juk normalu, kad tėčiai rūpinasi vaikais?
Norai – priklausomi nuo galimybių
Kalbantis apie pinigus labai svarbu žvelgti į savo padėtį realistiškai, vertinant judviejų poros finansines galimybes. Todėl argumentai „mano draugė tai turi...“, „o kolegės vyras tai...“, „mūsų pažįstamų šeimoje...“ ir panašūs yra kelias į barnį, o ne savo problemų sprendimą.
Kiekvienos šeimos padėtis unikali: galbūt jūsų pajamos panašios, tačiau labai skirtingos išlaidos (jis moka alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, todėl jo indėlis į bendrą biudžetą gali būti gerokai mažesnis nei jūsų), galbūt vienas tempia finansinių įsipareigojimų naštą, tačiau kitas rūpinasi visomis buities smulkmenomis. Todėl finansinius reikalus spręskite atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes, o ne giminaičių ar kaimynų pavyzdį ar pernelyg dideles ambicijas – jos tebūnie paskata daugiau uždirbti, bet ne išleisti.
Kalbėkite faktais, o ne emocijomis
Pokalbiai apie pinigus – nesvarbu, darbe ar šeimoje, – turi būti grindžiami konkrečiais faktais, argumentais, bet ne emocijomis. Jei manote, kad vyras, pavyzdžiui, per daug skiria savo pomėgiams, o jums trūksta pinigų būtiniausioms reikmėms: maistui, vaikų poreikiams, ne priekaištaukite, o pateikite skaičius, kiek išleidžiate ir kiek trūksta. Jei sutuoktinis mano, kad jūs daugiau uždirbdama naudojate pinigus ne taip, kaip jis įsivaizduoja, nepulkite emocingai aiškintis: „Mano pinigai, ką noriu, tą darau.“, – patikinkite, kad tos išlaidos jums atrodo racionalios.
Realybė tokia, kad tas, kuris uždirba pagrindines pajamas, turi ir daugiau laisvės spręsti, kur kreipti piniginius srautus. Jei šioje pozicijoje esate jūs, nesiverskite per galvą norėdama įtikti sutuoktiniui ir todėl tenkindama visas, net ir neracionalias, jo užgaidas – vien tik todėl, kad jis nepasijustų blogai.
Jei šeimos maitintojas – vyras, supraskite, kad jis turi teisę į išlaidas, nors jos jums ir nesuprantamos (įvairių modeliukų kolekcionavimas, nuolatinis sporto inventoriaus ar žūklės reikmenų pildymas). Kaip ir daugiau uždirbanti moteris neprivalo aiškintis dėl savo pasirinkimo lankytis pas geriausius grožio specialistus. Žinoma, jei tik šios išlaidos nesikėsina į pagrindinius šeimos poreikius – mokesčius už būstą, lėšas maistui, vaikų mokslui. Juk pinigai uždirbami ir pramogoms!