Rimas Tuminas – Teatras pas mane atėjo, ne aš pas jį
Ir pasisek taip: kalendoriuje įsitaisiusi žiema maloningai leido nupjauti gerokai peraugusią, bet vis dar sodrią žolę. „Gražu, tuoj nuotrauką atsiųsiu!“ – džiaugsmingai skamba režisieriaus Rimo TUMINO balsas, tačiau pats lyg vaikas nuliūsta priminus apie pažadėtą interviu. Jį nukeliame – kol šviesu, dar galima triūsti lauke. O sutemoms nusileidus, jaukiai įsiropšti į krėslą ir skaityti Levą Tolstojų.
Ir kaip – tinka jums Tolstojus šiandien? Labai tinka. Kai jo paklausė, kaip jaučiasi, atsakė: „Nieko, tik senatvė niekaip nepraeina.“
O jei jūsų dabar to paties paklausčiau? Atsakyčiau panašiai, geriau nepasakysi (juokiasi).
Tokie kaip jūs – kuriantys, man regis, nesensta? Užsilaikom... Kituose tai pastebiu, savyje neįžvelgiu. Bet tikrai jaučiuosi, lyg būtų dar tik pradžia. Dar tik reikia pradėti.
