Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje atsirado „Meno fortas“ – teatras, kartu su Lietuvos kultūros ministerija įsteigtas genialaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) ir jo žmonos scenografės Nadeždos Gultiajevos. Jame kaip profesionalas užaugo jųdviejų sūnus, scenografas Marius NEKROŠIUS, daug metų iš labai arti stebėjęs, kaip sunkiai gimsta būsimi scenos šedevrai.
Po Naujųjų „Meno fortas“ minės 25-mečio jubiliejų. Tik, deja, be pagrindinio įkūrėjo, menininko, svarbiausio žmogaus – Eimunto Nekrošiaus. Jam šį lapkritį būtų suėję septyniasdešimt. Ar dar yra kam ginti meną jo įsteigtame forte?
Taip, tai ir bandome daryti – norime paversti šią instituciją gyva tėvo atminimo vieta. Kad ji netaptų muziejumi, dulkių rinkykla, o liktų atvira naujoms idėjoms. Mėginsime atsisakyti komercinės teatro veiklos ir pereiti prie aktyvaus jaunimo ugdymo. Nes kito tokio žmogaus kaip Eimuntas Nekrošius nėra ir nebus, neturime, kas galėtų užimti jo vietą. Esame sukaupę labai daug paveldo, mama dešifruoja tėvo užrašus, leisime knygas. Norime, kad čia vyktų rimtos mokslinės jo palikimo studijos.