Tenerifėje su 11 mėn. dukra viešėjusi Medeina Andriulienė: „Iš pradžių buvo visokių baimių“
Tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė kovo mėnesį vieną savaitę praleido saulėtoje Tenerifėje. Moteris pasakoja, kad Ispanijai priklausančioje Kanarų saloje pasijautė tarsi rojuje – šio ištrūkimo reikėjo kaip oro.
„Labai norėjosi atitrūkti nuo tos įtampos, kuri tęsiasi jau metus. Nors grįžus ir turėjome būti saviizoliacijoje, jaučiuosi labai gerai pailsėjusi. Ne tiek dėl saulės, vandens ar palmių, o dėl pakeistos aplinkos ir to jausmo lyg būčiau atsidūrusi kitoje realybėje. Toje realybėje nebuvo nerimo, tvyrojusio pastaruosius metus“, – portalui Žmonės.lt sako Medeina.
M.Andriulienė pasakoja, kad paskutinį kartą užsienyje lankėsi daugiau nei prieš metus. Į išsvajotąsias atostogas Medeina leidosi su 11 mėnesių dukrele Ana, vyro Liudviko Andriulio sūnumi Konstantinu. Tuo metu Liudvikas su sūnumi Aleksandru skrido į Egiptą.
„Aš vykau su vyresniais žmonėmis ir vaikais, tad norėjau būti šalyje, kurioje yra moderni medicina, o Liudvikas norėjo Aleksandrą išmokyti nardyti. Seniai žadėjome, bet vis nebuvo progos“, – sako ji.
Paklausta, ar nebijojo karantino metu leistis į tolimą kelionę, Medeina neslepia, jog minčių buvo visokių.
„Iš pradžių buvo visokių baimių, nerimo, nes keliavau su kūdikiu. Po to pagalvojome, ar Lietuvoje būti tarp keturių sienų, ar ten – nėra skirtumo. Tik ten maloniau, – šypsosi ji. –Be to, visi lipantieji į lėktuvą turi neigiamą koronaviruso testą. O ir Tenerifėje stengėmės niekur negastroliuoti. Ėjome tik ten, kur nedaug žmonių, vaikams pramogas rinkomės po atviru dangumi – pavyzdžiui, vandens atrakcionas ar zoologijos sodas. Ten nebuvo jokių susibūrimų. Jautėmės saugiau, nei Lietuvoje važiuodami į parduotuvę.“
Liudviko ir Medeinos dukrai Anai tai buvo pirmoji kelionė. Moteris neslepia, kad iš pradžių baiminosi, jog skrydis lėktuvu su beveik metukų dukra bus sudėtingas, tačiau sako – matyt, kai tikiesi blogiausio, viskas būna gerai.
„Skrydis truko beveik šešias valandas, galvojau, kad su Ana bus sudėtinga, nes ji yra labai aktyvi, tikrai ne iš ramių ir lengvų vaikų. Pasiėmiau daug žaislų, susirinkau tokį paketėlį, kad tik ją galėčiau užimti kelionėje. Aišku, kad skrydis buvo sudėtingesnis nei sėdint vienam ir geriant kokteilį, bet viskas buvo gerai“, – šypsosi ji.
M.Andriulienė juokauja, kad beveik vienerių mergaitė nepažįsta kitokios, ne karantininės realybės, todėl kelionė jai turėjo palikti įspūdį.
„Jai buvo savotiškas šokas, viskas įdomu, viską stebėjo. Iš tiesų, labai bijojau, nes nežinojau, kaip ji reaguos. Juk ji be namiškių jau visus metus nemato kitų žmonių, net pačių artimiausių. Bet Tenerifėje Ana greitai prisitaikė prie aplinkos. Stebėjausi, net iš miego ritmo neišsimušė“, – pasakoja Medeina.
M.Andriulienė Tenerifėje lankėsi ne pirmą kartą – čia atostogavo prieš dešimtmetį.
„Šįkart nesistengėme bėgti ir visko apžiūrinėti, labiau poilsiavome, norėjosi pravalyti galvą. Mane labiausiai nustebino, kad pavyko atsijungti nuo darbų ir rūpesčių. Iš pradžių galvojau, kad bus daug nerimo, jaudinsiuos dėl savo mamos, vaikų, o buvo visiškai atvirkščiai. Kelionėje atsikvėpiau. Nežinau, kaip kitiems, bet man šie metai buvo košmariškai sudėtingi“, – atvirauja ji.
Pasak M.Andiulienės, nors Tenerifėje esti karantino apribojimų, ten verda visai kitoks gyvenimas, todėl tokio nerimo, kokį jautė Lietuvoje, saloje nebuvo.
„Ten viskas daug laisviau. Veikia ir kavinės, ir restoranai, bet viešose vietose reikia kaukių. Buvome labai pasiilgę to jausmo, kai gali pavakarieniauti restorane. Aišku, žavesio prideda ir puikus oras, kai gali sėdėti lauke“, – smulkiais kasdienybės Tenerifėje džiaugsmais dalijasi M.Andriulienė.
Tenerifėje M.Andriulienė gyveno nuomotoje viloje.
„Tokį sprendimą priėmėme, kad kontaktų būtų kuo mažiau. Be mūsų viloje nieko daugiau nebuvo ir galėjome ilsėtis saugiai“, – sako ji.
Medeina šypsosi, kad Tenerifėje jautėsi beveik kaip namie: „Nebuvo tokio jausmo, kad esu kažkur kitur, tolimame užsienyje. Išsinuomojome automobilį, vaikščiojome į vietinę parduotuvę. Gyvenome tokį vietinių gyvenimą – nuvyksti, apsiperki, grįžti namo ir gaminiesi vakarienę. Tokio poilsio labai norėjosi, tiesiog pasidžiaugti saule.“
Medeina šypsosi, kad grįžusi iš šios kelionės gailisi tik vieno – kodėl nesusiplanavo ilgesnių atostogų.
„Reikėjo vykti kokioms dviem savaitėms. Nors ir jų tikriausiai nebūtų pakakę. Dabar ten lietuviai leidžia mėnesius“, – šypsosi M.Andriulienė.
