Striptizas ant raudono kilimo, nepadorūs gestai, tigrai, besikėsinantys į svečius, panegirika Hitleriui... Aštuonis dešimtmečius gyvuojantis KANŲ KINO FESTIVALIS garsėja ne vien filmais.
Garsėja ir filmais. Tiesa, ne tik gerais. Nominacija „Auksinei palmės šakelei“ ar kitam apdovanojimui negarantuoja sėkmės peržiūrų salėje, kaip ir žiūrovų susižavėjimas nežada triumfo. Kritikų, žurnalistų ir kino gurmanų nemalonę savo kailiu patyrė kad ir amerikietis Vincentas Gallo, 2003 metais atvežęs į Kanus psichologinę dramą „Rudas triušis“. Ji taikėsi į pagrindinį festivalio prizą, tačiau net visko mačiusius profesionalus papiktino oralinio sekso scena. Pasibaigus peržiūrai tie žiūrovai, kurie vis dėlto liko salėje, taip trypė ir švilpė, kad režisieriui teko teisintis dėl savo darbo. Jo draugė ir filmo partnerė Chloë Sevigny verkė pasislėpusi už scenos. Filmas galiausiai pasiekė kino teatrus, bet Gallo jį gerokai patrumpino – pavyzdžiui, iškirpo paskutines minutes, rodančias tik juodą ekraną su muzika, kurios jam atrodė itin konceptualios. Beje, vėliau pats Gallo viešai neigė atsiprašęs.