Tikra ar tariama priklausomybė nuo sekso

Būtent pastaroji yra bene sunkiausiai pastebima. Juk šiandien keistai atrodo tie, kurie nesimyli ar nesistengia pabrėžti savo seksualumo, o ne tie, kurie skundžiasi sekso pertekliumi ar nenumaldomu geidulingumu.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Priklausomybė nuo sekso, kaip ir bet kuri kita, yra žalinga ir trukdo kokybiškai gyventi. Ir ji neturi nieko bendra nei su žmogaus temperamentu, nei su seksualumu ar juo labiau lytinių santykių dažnumu.

Priklausomybė ar temperamentas?

Žmonės skirtingi ir kas vienam yra normalu, kitam gali pasirodyti visai nepriimtina: kai kam gali pakakti intymių santykių kelis kartus per mėnesį, bet yra tokių, kurie neįsivaizduoja, kaip įmanoma be jų ištverti bent savaitę. Tačiau poreikis dažnai mylėtis, kaip ir greitas susijaudinimas, nėra priklausomybės nuo sekso požymis. Seksualumas, koks išreikštas ir stiprus bebūtų, skirtingai nei priklausomybė, netrukdo kasdieniam gyvenimui.

Pasinerdami į kūniškus malonumus, jie tarsi kuriam laikui išsilaisvina nuo slegiančios realybės.

Apie priklausomybę galima kalbėti tada, kai prarandama veiksmų kontrolė. Tai reiškia, kad panašiai, kaip ir bet kurių kitų priklausomybių atvejais, žmogus negali nusiraminti nesiimdamas tam tikro veiksmo ar veiklos: vienam rūpi kas keliolika minučių pasitikrinti, kas gi vyksta virtualioje erdvėje, kitas negali atsispirti kviečiamas išgerti dar vieną taurę vyno arba jaučia nenumaldomą troškimą bei poreikį patirti seksualinį malonumą. Labai dažnai taip malšinamas stresas, liūdesys, nerimas.

Kai kalbama apie priklausomybę nuo sekso, nebūtinai turimi omeny lytiniai santykiai. Kartais žmonės seksualinį malonumą mėgina patirti masturbuodamiesi, žiūrėdami įvairius erotinio ar net pornografinio pobūdžio filmus, nuotraukas. Pasinerdami į kūniškus malonumus, jie tarsi kuriam laikui išsilaisvina nuo slegiančios realybės.

Malonumas – kaip atlygis

Seksualinis pasitenkinimas – vienas stipriausių žmogaus patiriamų teigiamų jausmų. Neatsitiktinai poros po įvairių konfliktų susitaikymą „sutvirtina“ būtent seksu. Kai patiriami labai intensyvūs intymūs teigiami potyriai su žmogumi, kuris dar neseniai erzino ir pykdė, paprastai pirminis kartėlis ištirpsta. Juk aistros bangos geriau už bet kokias dovanas ar atsiprašymo žodžius ištirpdo neigiamus išgyvenimus.

O jei blogos emocijos parsinešamos iš darbo? Kodėl gi palaimingai neatsipalaidavus supratingo mylimojo ar mylimosios glėbyje? O jei artimo žmogaus šalia nėra, jis pavargęs, serga – apima pagunda greitai „išsikrauti“ kitais būdais.

Kai pajuntama, kad seksualinis pasitenkinimas yra puikus būdas pabėgti nuo streso, ir imama tuo mėgautis kas kartą, vos tik užklumpa nemalonios aplinkybės, pradeda formuotis priklausomybė. Žmogus iš pradžių nori, o paskui gali atsipalaiduoti ar nusiraminti būtent taip. Seksualinis malonumas jam staiga ima atrodyti kaip atlygis už patiriamus sunkumus. Blogiausia, kad tie, kurie džiaugiasi atradę tokį savo išgyvenimų malšinimo būdą, nustoja spręsti problemas, kurios kelia daugiausia rūpesčių ir yra tų sunkių išgyvenimų kaltininkės.

Tokią situaciją galima palyginti su priklausomo nuo alkoholio žmogaus veiksmais. Pavyzdžiui, užuot sprendęs konfliktus šeimoje, ieškojęs geriau mokamo darbo, alkoholikas griebiasi taurelės ir taip laikinai pabėga nuo nemalonios realybės.

Priklausomybė nuo sekso, skirtingai nei alkoholis ar narkotikai, neturi tiesioginio žalingo poveikio fizinei sveikatai, todėl pastebima gerokai vėliau, o ir kovoti su ja gana sudėtinga – dauguma ne tik nesiryžta pasibelsti į psichoterapeuto duris, bet ir nepripažįsta net sau, kad turi šią bėdą.

Juk visa viešoji erdvė kone šlovina seksą ir seksualumą! Todėl tokiam žmogui gali imti atrodyti, kad jo elgesys yra normalus, o štai aplinkiniai – keisti ir susikaustę. Pirmiausia, žinoma, šaltas sutuoktinis.

Kaip ir esant bet kuriai priklausomybei, noras pasitenkinti tampa prioritetu ir užgožia visus kitus poreikius.

Jei pradedama ieškoti seksualinių malonumų už šeimos ribų arba valandų valandas naršoma internete ieškant jaudinančių vaizdų, natūralu, kad pašlyja santykiai su vyru ar žmona. Kaip ir esant bet kuriai priklausomybei, noras pasitenkinti (šiuo atveju – patirti seksualinį malonumą mylintis, masturbuojantis ar žiūrint į virtualius reginius) tampa prioritetu ir užgožia visus kitus poreikius.

Blogiausia, kad pirminė problema lieka nepasikeitusi, o dar prisikuriama naujų. Momentiniai malonumai užima vis daugiau laiko, jų paieškos tampa vis aktualesnės ir intensyvesnės. Nuo sekso priklausomi žmonės neišsimiega, jiems sunkiau susikaupti darbe, jie pritrūksta laiko vaikams, nespėja susitvarkyti buities, dažnai vėluoja, būna išsiblaškę. Į kiekvieną stresą – iššūkį darbe ar šeimyninius nemalonumus – reaguoja ne ieškodami konstruktyvių išeičių ir sprendimų, o erotinių dirgiklių.

Įgiję priklausomybę nuo sekso, kaip ir kenčiantys nuo bet kurios kitos priklausomybės, turi šansų iš jos išsikapanoti tik tada, kai patys sau pripažįsta susidariusią sudėtingą situaciją. Ir kad metas spręsti problemas, užuot nuo jų bėgus – tegul ir į labai viliojantį fizinio pasitenkinimo pasaulį.

Jautrių žmonių iššūkis

Paprastai su šia priklausomybe susiduria išsilavinę, jautrūs ir labai atsakingi žmonės. Jie tarsi neturi jokių didelių problemų, tačiau juos slegia socialinis nesaugumas: įsipareigojimai bankui, baimė prarasti darbą arba itin stiprus, dažnai hiperbolizuotas asmeninės atsakomybės jausmas.

Kai užklumpa sunkesnis gyvenimo periodas, kiekvienas ieško būdų susidoroti su stresu. Vieni sportuoja, kiti pasineria į knygų pasaulį, ima mėgautis šokoladu ar seksualiniais malonumais. Tokie žmonės žino, kad dauguma būdų, kurių griebiamasi siekiant numalšinti savo sudėtingus išgyvenimus, yra tikrai žalingi. Arba brangūs. Todėl jie dažnai net nesąmoningai pasirenka mažiausiai kenksmingą ir nieko nekainuojantį.

Tikra ar tariama priklausomybė?

Pirmiausia nereikėtų baimintis sąvokos „priklausomybė nuo sekso“. Nemažai tyrimų teigia, kad tokia priklausomybė pati savaime neegzistuoja – tai tik būdas pabėgti nuo problemų. O kadangi jis itin malonus ir įtraukiantis, dažnas kitokių išeičių ieškoti nė nenori.

Tai nereiškia, kad visi vyrai ir moterys, kurie nuo psichologinių problemų mėgina pabėgti pasinerdami į seksualinius malonumus, turi būti kaip nors gydomi ar jiems neišvengiamai reikalinga psichologinė pagalba, nors kai kada ji iš tiesų būtina.

Kartais gali pakakti gilesnės savianalizės. Ji padėtų suprasti, kaip ir kodėl atsirado tam tikrų seksualinių įpročių, kokių naujų problemų jie kelia. Taip pat svarbu sau pripažinti, kokius gyvenimo aspektus ir kaip norėtųsi ar reikėtų pakeisti, kas trukdo priimti sprendimus ir ryžtingai veikti.

Jei pastebėjote, kad vis dažniau seksualinio pasitenkinimo ieškote užklupta rūpesčių, pasinaudokite šiais patarimais.

• Kai sugenda nuotaika, išsiaiškinkite priežastį, kodėl. Ją įvardijusi, rasite ir konstruktyvų sprendimą.
• Pasistenkite spręsti problemas iškart, kai jų kyla. Nereikia savyje nešiotis neigiamų jausmų. Jei susipykote su kolege ar sutuoktiniu, verčiau iškart išsakykite nepasitenkinimo priežastis ir kartu ieškokite išeičių.
• Daugiau judėkite. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, suteikia energijos ir nepalieka jėgų ieškoti papildomų malonumų.
• Nekurkite bauginančių ateities scenarijų. Kas bus, jei neteksiu darbo? Ar vyras mane mylės, kai pasensiu? Kur atostogausiu, juk neturiu pinigų? Jei dažnai sau keliate tokių klausimų, tikėtina, kad nerandate raminančio atsakymo ir todėl kyla pagunda „truputį atsipalaiduoti“. Pamėginkite į ateitį žvelgti kiek fatalistiškai ir nepamirškite džiaugtis dabartimi. Juk ji ir lemia ateitį.
• Susiraskite hobį. Prisiminkite, kas jums teikia džiaugsmą, ir imkitės to.