Tikra istorija. „Gal po daugelio metų vėl būsime kartu – tik jau kitokie“

Ar pameni? Susitikome visai netikėtai, draugų gimtadienyje, bet tuo metu net nepagalvojom, kad kada nors būsim kartu. Aš turėjau vaikiną, tu buvai laisvas. Tuo metu taip netikėtai ir išsiskyrėm.

Praėjus metams ir vėl susitikom. Pamenu, tada buvau draugų būry, kai vienam iš jų netikėtai suskambo telefonas. Skambinai tu. Netrukus vienas iš draugų pranešė, kad tu atvažiuoji, o mano kūnu nubėgo šiurpuliukai.

Atvažiavai. Buvai visiškai toks pats, niekuo nepasikeitęs, tik tąkart aš jau buvau vieniša, nors to tu ir nežinojai. Pamenu, kai pasakiau, kad man šalta, tu nedrąsiai paklausei:

– Negi nėra kam tavęs apkabinti, kad sušiltum?

– Deja, bet šiuo metu esu vieniša, tad tenka šalti.

Tada, taip nedrąsiai priėjai ir mane apkabinai. Nustebau, tačiau pilve iškart pajutau skraidančius drugelius... Tą vakarą parvežei mane namo, apsikeitėme telefono numeriais, ir jau po kelių valandų sulaukiau tavo skambučio.

Viskas nuo to ir prasidėjo.

Gyvenai Kaune, tad sužinojęs, kad ir aš įstojau šiame mieste mokytis, nepaprastai džiaugeisi. Netrukus nedrąsūs mūsų pokalbiai virto į šiltus jausmus, ir po kelių mėnesių sulaukiau pasiūlymo atsikraustyti gyventi pas tave. Mūsų tobulybė tęsėsi apie pusmetį, kol vieną vakarą namuose tavęs nebesulaukiau...

Pradėjau nerimauti, paskambinau vieną, antrą kartą, kol galiausiai atsiliepei, tačiau kitame laido gale išgirdau ne tavo balsą. Atsiliepusi mergina man tik pasakė, kad pamirščiau tave, kad tu esi su ja ir nebegrįši.

Tą akimirką pasaulis apsivertė aukštyn kojom drebėjo ir rankos, ir kojos, o ašaros nepaliaujamai ritosi skruostais. Atėjo draugė, paklausė, kas man nutiko, viską sužinojusi ji puolė tau skambinti, ir tą kartą atsiliepei tu. Jūs pykotės. Dėkoju gyvenimui, kad jis man atsiuntė pačią nuostabiausią draugę, kuri buvo visada šalia.

Kuomet galiausiai grįžai, paprašiau tavęs paaiškinti, kas vyksta, kas ji tokia... Bet tu tiesiog paprašei atleidimo ir ištarei, kad myli tik ją... Ji – tai tavo buvusi mergina, nusprendusi grįžti iš užsienio ir vėl tave susirasti.

Dar kurį laiką aplinkybės privertė pagyventi kartu, o netrukus turėjau grįžti į savo gimtąjį miestą.

Artėjo tavo gimtadienis, prašei, kad padėčiau pasiruošti, nežinau, kodėl, bet sutikau. Atėjo toji laukta diena, tavo gimtadienis. Rinkosi draugai, o aš nusprendžiau jame nedalyvauti. Vakarop vis tik grįžau, visi nustebę žiūrėjo į mane tarsi su gailesčiu – vieni palaikė mane, kiti – tave. Kadangi buvai kiek išgėręs, pasisodinai mane ant kelių:

– Nepyk, mažyte, kad taip tave įskaudinau, tu esi pati nuostabiausia, bet, deja, aš myliu tik ją.

Tą vakarą verkėme abu, buvo be galo skaudu, bet aš išėjau ir daugiau nesimatėm. Bendravau tik su tavo sese, retkarčiais ji pasakodavo apie tave, bet tai buvo tik praeitis.

Sukūriau šeimą, turiu du nuostabius vaikus, atrodo, nieko daugiau ir nebereikia. Vis dėlto praėjus dešimčiai metų nuo paskutiniojo mūsų susitikimo, vėl pradėjome bendrauti. Ir nors bendravome nedrąsiai, net nesijautė, kad praėjo jau tiek metų.

Netikėtai tavo sesė man pasakė, kad atvažiuoja tavo tėvai ir kad jie norėtų mane pamatyti. Sutikau, nes labai jų pasiilgau. Tik tuo metu nežinojau, kad būsi ir tu.

Sutrikom vienas kitą pamatę, tarsi viskas grįžo iš praeities. Deja, mes jau nebebuvome tokie patys, tačiau mano kūnu vis tik dar nubėgo šiurpuliukai. Nors abu ir turėjome antrąsias puses, tačiau laimingi nesijautėme...

Koks kartais tas gyvenimas nenuspėjamas, niekada nemaniau, kad dar kažkada susitiksime, tu atsiprašinėjai, kad išdavei mane, kad pasirinkai ją, o ne mane. Kai susitikom, tu vis nedrąsiai bandei prieiti prie manęs, prisiliesti, tik tuo metu buvome ne vieni. Gal tuo metu ir būtum mane apkabinęs bei nepaleidęs, tik aplinkybės to neleido.

Gera buvo tave pamatyti, bet, deja, viskas tuo ir baigėsi. Dar rašei ne kartą, maldavai manęs atleisti už praeitį, sakei, kad buvai kvailas, jog taip lengvai mane paleidai.

Ir žinai – viskas įmanoma, klaidas galima ištaisyti, gal dabar būtume laimingi. Bet, deja, viską atidavėme gyvenimui į rankas. Kas žino, gal po kiek laiko vėl būsime kartu – tokie pat, bet tuo pačiu ir kitokie...

Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą – „Couvent Des Minimes“ veido priežiūros rinkinį jautriai odai (prizo vertė – 38,5 eur.)

Rinkinį sudaro:

• „Loving care“ kremas jautriai veido odai (50 ml);
• Maitinantis lūpų balzamas;
• „Loving care“ švelnus micelinis vanduo (40 ml).

Daugiau kūno priežiūros priemonių ieškokite čia.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!