Tikra istorija. „Myliu tą merginą, bet teko ją paleisti, kad būtų geriau abiem“

Anksčiau buvau visiškai kitoks – tipinis, jaunas vaikinas, leidžiantis linksmus savaitgalius vis su kita mergina. Santykiai mano gyvenime būdavo trumpi ir trukdavo nuo savaitės iki 2–3 mėnesių. Simpatija baigdavosi, kaip baigdavosi ir santykiai. 

Praėjusi vasara buvo tokia pati, kaip ir visos, – linksmybės, draugai, klubai, merginos, darbas. Viskas buvo lyg ir puiku, jaučiausi laimingas, nieko netrūko, gyvenau paprastoje rutinoje.

Ir štai, vieną vakarą klaidžiodamas po virtualią erdvę, pamačiau merginą. Kaip ir visos kitos, ji krito man į akį. Tuomet kažkoks lyg ir vidinis balsas man liepė būtinai jai parašyti.

Mūsų bendravimas klostėsi puikiai, bet aš maniau, jog tai bus dar vienas mano nuotykis su mergina, kurią po kiek nors laiko numesiu ir gyvensiu sau toliau.

Vis dėlto laikui bėgant suvokiau, kad ji – visiškai kitokia. Mūsų bendravimas tęsdavosi kiaurą parą, ir štai po truputį pajutau, kad šypseną pradėjo kelti net mintis apie ją. Jaučiausi laimingas, o iš minčių niekaip neišdildavo jos veidas. Viskas mano gyvenime apsivertė aukštyn kojomis.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Viskas prasidėjo nuo tobulos nakties paplūdimyje...“

Ji buvo kitokia. Jos akys, jos šypsena, jos bendravimas – viską mačiau ne taip, kaip kitose merginose.

Ji buvo išvykusi, o aš Lietuvoje, tad tuo metu susitikinėti negalėjome. Teko tenkintis virtualiu bendravimu. Aš visuomet su malonumu klausydavausi jos, jos problemų, bėdų, klausdavau, kaip ji praleido dieną – visos smulkmenos man buvo įdomios ir reikšmingos.

Kai ji grįžo į Lietuvą, mes nesusitikome. Tiesą sakant, bijojau, kad tokius jausmus jai pradėjau jausti tik aš vienas, ir abipusio kontakto nebus, o ką jau kalbėti apie santykius.

Tiesą sakant, bijojau, kad tokius jausmus jai pradėjau jausti tik aš vienas, ir abipusio kontakto nebus, o ką jau kalbėti apie santykius.

Nusprendžiau mėnesiui išvykti ir nutraukti visus ryšius su ja. Maniau, kad viskas praeis, ir aš būsiu toks, kaip anksčiau, tačiau per tą mėnesį kitoje šalyje niekaip negalėjau išvyti jos iš savo minčių.

Sugrįžes sužinojau, kad ji su kitu... Pamaniau, – puiku, ji laiminga, bent kitas žmogus ją tokią padarys. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad realybė visai ne tokia. Toji mergina visais būdais stengėsi mane pamiršti bandydama su kitu, bet nepavyko.

Sugrįžau į jos gyvenimą vėl, sunku buvo viską pradėti iš naujo, bet tuo pačiu ir smagu. Ji greitai išsiskyrė su draugu, o man lyg ir atsivėrė laisvas kelias, tačiau kaip tik tuo metu buvau užsivertęs darbais ir vis nerasdavau laiko jai.

Vis dažniau pradėjau išvykinėti, bet mūsų bendravimas nesibaigdavo – ji vis laukdavo manes grįžtančio pas ją, bet, kad ir kaip juokingai tai skamba, visuomet rasdavom priežastį susipykti prieš pat grįžimą ir nebebendrauti, nebelįsti vienas kitam į akis, o ką jau kalbėti apie susitikimus.

Toks maratonas tęsėsi 8 mėnesius: nuolat pykomės, taikėmės, bet taip ir nesusitikome. Per atstumą sugebėdavome rūpintis vienas kitu, kontroliuoti ir pyktis, o tuomet vėl susitaikyti.

Keistas jausmas nematyti žmogaus ir jo pavydėti, šis jausmas buvo abipusis. Eidavome kur nors pasilinksminti tik gave leidimą vienas iš kito, o vakarais sugrįžę vėl bendraudavome. Tik tada abu būdavome ramūs, jog nereikės pavydėti, nerimauti ir galėsime abu atskirai, bet ramiai užmigti.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Svaigau vedusio vyro glėbyje“

Po visų tų keistų 8 mėnesių prieš keletą dienų ją paleidau, leidau gyventi normalų gyvenimą ir nebelaukti manęs – atstumas ne riba, tačiau laikyti merginos prie savęs negaliu, nerasdamas jai laiko.

Per atstumą sugebėdavome rūpintis vienas kitu, kontroliuoti ir pyktis, o tuomet vėl susitaikyti.

Po viso šito suvokiu, kad myliu ją. Gal ir keistai tai skamba, bet tiesa tokia. Kartais tenka paleisti tą, kurį myli, nes galbūt tai bus geriau abiem pusėms.

Per tuos 8 mėnesius buvau laimingiausias vyras visoje planetoje ir drąsiai galiu sakyti, jog ta mergina mane pakeitė į gerąją pusę. Liksiu dėkingas jai visą gyvenimą, kad būtent ji mane labiausiai motyvavo siekti įvairių tikslų.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Išeiti pastūmėjo siaubinga naktis ir draugo smurtas“

Norėčiau, kad visi vyrai tai žinotų ir suprastų – jei moteris jūsų laukia, visuomet skubėkite pas ją ir būtinai raskite jai laiko, vertinkite tai, ką turite, nes tai juk ir yra geriausias dalykas. Neieškokite geresnės – juk mylimos moters nepakeis jokia kita.

Dėkojame istorijos autoriui už atvertą širdį ir dovanojame jam 30 € / 103,59 Lt vertės kuponą apsilankymui Druskininkų „Snow Arenoje“.

„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.

Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu! Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.

Daugiau informacijos: snowarena.lt

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!