Tikra istorija. „Savo sielos žaizdas gydėme abu – aš ir jis, pirmoji mano meilė“

O viskas turėjo baigtis toli gražu ne taip, kaip baigėsi. Pabaigtos studijos, geras darbas pagal įgytą specialybę, planuotas kūdikis, vestuvės su vaikinu, sutiktu dar studijų pradžioje. Atrodytų, mano gyvenimas priminė pasaką. Tik ta pasaka tęsėsi iki tol, kol gimė pirmas vaikas.

Gimus pirmagimiui, vyras ūmai pasikeitė. Ėmė labiau rūpintis savo išvaizda, laisvalaikį leisti kuo toliau nuo namų, po darbo vėlai grįžti namo. Atrodė, kad mes su sūnumi tapome jam kančia, ir jis stengėsi kuo labiau nuo mūsų atsiriboti.

Ačiū dievui, kad tėvai manimi patikėjo ir neliepė bandyti su vyru taikytis. Taigi aš, mano du maži vaikai ir šuo apsigyvenome pas mano tėvus.

Sūnui ūgtelėjus, atrodytų, viskas vėl grįžo į senas vėžes, vyras vėl elgdavosi, kaip įprastai. Mes netgi ėmėme planuoti antrąjį vaikelį. Būtent tada, kai gimė antras kūdikis, vyro elgesys šeimos atžvilgiu vėl pasikeitė. Jis negalėjo pakęsti ir ištverti sauskelnių keitimo, mišinukų ruošimo ir naktinių kėlimųsi prie kūdikio maratonų.

Kadangi, pasak jo, mūsų kūdikis jam trukdė išsimiegoti prieš darbą, jis persikraustė miegoti į svetainę, iš darbo grįždavo dar vėliau nei gimus pirmajam vaikui – mes jo dažniausiai nė nesulaukdavom ir eidavom miegoti.

Draugės bandė mane raminti, kad jam tikriausiai „pogimdyvinė depresija“. Po velnių, pagalvojau: „Kokia dar pogimdyvinė depresija vyrui???“ Vis tik ši mintis mane kažkiek ramino, ir aš vis dar tikėjausi, jog kai antrasis vaikas šiek tiek paaugs, mūsų santykiai ir vėl grįš į senąsias vėžes.

Tačiau mano ir vyro santykiai nė kiek negerėjo. Vieną vakarą grįžęs iš darbo jis man tiesiog pareiškė, kad jis daugiau negalintis gyventi su tokia moterimi, kuri, pasak jo, specialiai pastojo netgi du kartus, kad tik jai nereikėtų dirbti ir galėtų sėdėti jam ant sprando. Tokiu vyro pareiškimu buvau daugiau nei šokiruota – juk abu vaikus mes planavome, nė vienas iš jų nebuvo netyčiukas.

Tą pačią akimirką, po tokių vyro žodžių, susikroviau būtiniausius savo ir vaikų daiktus, pasiėmiau abu vaikus, šunį, sėdau į mašiną ir išvažiavau nežinoma kryptimi. Pakeliui vis bandžiau prisiskambinti tai mamai, tai tėčiui, tačiau jie abu nekėlė telefono ragelio. Vėliau prisiminiau, kad jie turbūt dalyvavo Lotynų Amerikos šokių treniruotėje.

Kai tėvai grįžo į namus, aš jau buvau suguldžiusi vaikus į jų plačią miegamojo lovą, o pati nerimastingai sėdėjau svetainėje ir žiūrėjau televizorių. Bijojau net įsivaizduoti, kaip į šį mano vizitą sureaguos tėvai. Juk mano vyras nė karto nėra davęs niekam iš mūsų artimųjų suprasti, kad mūsų santykiams kažkas ne taip, todėl tėvai šį mano poelgį gali suprasti klaidingai.

Mama mane stipriai apkabino, aš puoliau verkti, ir viską jai papasakojau. Ačiū dievui, kad tėvai manimi patikėjo ir neliepė bandyti su vyru taikytis. Taigi aš, mano du maži vaikai ir šuo apsigyvenome pas mano tėvus.

Vyras skirtis neskubėjo. Atrodė, kad jį tenkino dabartinė padėtis – gyveno mūsų bute, nereikėjo vaikams mokėti alimentų, o užvis geriausia, kad jis namuose karaliavo vienas.

Sutapimas ar ne, bet apsigyvenau tame pačiame mieste, kuriame kažkada gyveno mano pirmoji vaikystės meilė.

Su tėvais laikui bėgant ėmiau nebesutarti. Žūtbūt turėjau kažką daryti, kad nesugriaučiau darnių santykių, todėl netoliese jų išsinuomojau butą. Tėvai gyveno nedideliame mieste, todėl mokesčiai buvo gerokai mažesni nei didmiestyje, ir aš jau buvau pamiršusi, kaip gera gyventi mažame mieste, kuriame viskas po ranka.

Sutapimas ar ne, bet apsigyvenau tame pačiame mieste, kuriame kažkada gyveno mano pirmoji vaikystės meilė – Algis. Atrodo, buvau girdėjusi, kad jis sėkmingai įsikūręs Didžiojoje Britanijoje ir vedęs vietinę merginą, tačiau, kai pamačiau jį sunkiai šlubuojantį iki gretimos parduotuvės, supratau, kad mano žinios buvo arba pasenusios, arba labai netikslios.

Mes iškart vienas kitą pažinome, nors nebuvome susitikę mažiausiai penkerius metus. Man buvo įdomu, kas gi nutiko Algiui, kad jis taip sunkiai vaikščiojo, o jam turbūt buvo įdomu, ką veikiu gimtajame mieste be vyro su dviem mažais vaikais ant rankų. Taigi patraukėme į šalimais esančią kavinukę ir išsikalbėjome.

Pasirodo, kad Algis Didžiojoje Britanijoje tikrai buvo, tačiau maždaug prieš metus jam teko grįžti atgal į Lietuvą, nes patyrė sunkią kojos traumą ir nebegalėjo toliau dirbti savo gerai apmokamo darbo. Užvis blogiausia, kad jį paliko ir mylima žmona. Pasiklausius liūdnos Algio istorijos, manoji jau nebeatrodė tokia tragiška, kokią ją visą tą laiką piešiau.

Abu išgydėme vienas kito sielas ir po kurio laiko vėl tapome artimi, tik šįkart kur kas artimesni nei tada šeštoje klasėje.

Po to pokalbio kavinėje apsikeitėme telefono numeriais, abu nedirbome, todėl susitikdavome beveik kasdien. Kai aš eidavau pasivaikščioti su vaikais, jis eidavo kartu, nes jam reikėjo stiprinti operuotos kojos raumenis. Ir jam visai nebūdavo gėda eiti šalia moters, stumiančios vaiko vežimėlį ir vedančios dar vieną vyresnį vaiką, jis netgi kartais pats pasisiūlydavo pastumti vežimėlį, o man visai nebūdavo gėda eiti su šlubuojančiu vyru.

Abu išgydėme vienas kito sielos žaizdas ir po kurio laiko vėl tapome artimi, tik šįkart kur kas artimesni nei tada šeštoje klasėje. Dabar buvome daug brandesni ir daug išgyvenę suaugę žmonės. Bet lygiai taip pat ir dabar degėme noru mylėti ir būti mylimi.

Tik Algio dėka, aš ryžausi įkurti nuosavą verslą, ir tik mano dėka, jis sutiko toliau reabilituotis, tad jo būklė tikrai gerokai pagerėjo. Su vyru, nors jis ir labai vilkino skyrybų procesą, tačiau išsiskyriau. Pasirodo, tarp mūsų ne vienus metus stovėjo kita moteris. Dabar mes su Algiu laimingi ir jau svajojame apie bendra mūsų kūdikį...

Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai maisto papildą „Menoline“ – svorio, riebalų ir skysčių kontrolei. Veikliųjų augalų ekstraktais ir amino rūgštimis praturtintas papildas, garantuoja nenutrūkstamą 24 valandų poveikį.

Dienos kapsulių aktyviosios maistinės medžiagos:

• Pelkinių vingiorykščių ekstraktas;
• Vyšnių kotelių ekstraktas;
• Pajūrinio kritmo ekstraktas.

Nakties kapsulių aktyviosios maistinės medžiagos:

• Žaliosios arbatos ekstraktas (naudojami išrinktos rūšies jauniausi lapeliai);
• Amino rūgštys lizinas ir argininas.

Pagaminta Prancūzijoje.

Visada rasite: www.slamutis.lt.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!