Tikras lietuviškas Kūčių stalas. Koks jis?

- Kada reikėtų susipirkti produktus Kūčių stalui, kad neprarastume sveikos nuovokos paniškai skubėdamos?

- Būtų idealu, kad šiais visuotinio skubėjimo laikais šeimos moterys – žmonos, o ypač mamos – galėtų šiek tiek anksčiau pagalvoti, ką pateiks šeimai ant šventinio stalo. Kai kuriuos produktus galima pasiruošti iš anksto, pavyzdžiui, nusipirkti silkių su galvomis (šios yra skanesnės, nedaug apdorotos ir turi mažiau nepageidaujamų priedų), jas nuvalyti ir, užpylus naminiu marinatu (svogūnai, morkos, laurų lapai, kvapieji pipirai, porą gvazdikėlių; į atvėsintą marinatą įpilkite obuolių ar vyno acto), pamarinuoti. Kitą dieną pamarinuotas silkių filė mėgstu perdėti į indą su mėgstamu kokybišku aliejumi ir laikau jame iki patiekimo į šventinį stalą su įvairiais priedais. Beje, priedai irgi gali būti paruošiami šiek tiek anksčiau: pakepintus svogūnėlius, išmirkytus ir apvirtus džiovintus grybus arba šaldytus baravykus galima pasiruošti iš vakaro. Tačiau jei šeimininkė turi populiarių vakuuminių indų produktams laikyti, jos gali pradėti gaminti ir prieš kelias dienas.

Iš vakaro galima išsikepti ir žuvį – apvoliotą miltuose, šiek tiek pamarinuotą (druska, pipirai, šlakelis citrinų sulčių ir aliejaus). Žuvų filė gabaliukus apkepkite aliejuje, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, atvėsintus sudėkite į indą ir užpilkite parūgštintu daržovių marinatu su morkomis ir svogūnais. Taip paruošta kepta žuvis skani ir porą dienų.

- Turbūt anksčiau Kūčių valgiai buvo paprastesni. Lietuviai vakarienei juk nekepė lašišos... Kaip suderinti papročius ir šiuolaikinius įpročius?

- Kadangi Kūčios ir Kalėdos yra bene pačios archajiškiausios ir didžiausios metų šventės, labai svarbu išsaugoti ir vaikams perduoti tradicinius patiekalus, kad mūsų anūkai žinotų, jog turime ir savitų tautinių papročių, ir tradicinių patiekalų.

Kūčių patiekalai – tai apeiginiai patiekalai, todėl pasistenkime nepridėti į juos dabar labai populiarių egzotinių prieskonių ir pan. Tarkime, kūčiukai su cinamonu jau nebebūtų tikri lietuviški kūčiukai. Į aguonų pieną nedėkime rozmarinų: net sutrikau pamačiusi parduotuvėje aguonų pienui paruoštas sumaltas aguonas su šiuo puikiu, bet lietuviškoms Kūčioms nederančiu prieskoniu.

Kūčių patiekalai – tai apeiginiai patiekalai, todėl pasistenkime nepridėti į juos dabar labai populiarių egzotinių prieskonių ir pan. Tarkime, kūčiukai su cinamonu jau nebebūtų tikri lietuviški kūčiukai. 

Pacituosiu Angelės Šarlauskienės straipsnį „Šventieji Kūčių valgiai“: „<…> Kūčių stalui patiekalai buvo ruošiami išskirtinai iš gamtos gėrybių. Jau pats Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo – kūčia. Šiam svarbiausiam Kūčių patiekalui pagaminti buvo daiginami ir šutinami kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės. Juos užpila medumi pasaldintu vandeniu, tai vadinta miešimu (aguonų pienas). Tik vėliau tarp Kūčių vegetariškų patiekalų atsirado žuvis. Jos atsiradimas siejasi su krikščioniškosios pasaulėžiūros įsigalėjimu. Žuvis lyg ir nelaikoma mėsa.“

Laikai keičiasi, tad neišvengiamai ir ant Kūčių stalo atsiranda naujesnių patiekalų. Tai – natūralus procesas, bet norėtųsi, kad būtų laikomasi tradicijos, jog ant šios šventės stalo nebūtų tiekiami bent kepsniai. Juk mėsos patiekalais gardžiuosimės ir per šv. Kalėdas, ir vėliau, kai prasidės žiemiškas mėsėdis.

- Mėsėdžius kartais apima neviltis: „Et, burokai, silkės, grybai...“ Gal yra universalių patiekalų, kurie daugmaž visiems patinka?

- Mėsėdžiams turėtų būti įdomu bent per vieną metų šventę paskanauti kitokių patiekalų. Dažniausiai tai tik kvailų principų ar užsispyrimo reikalas. Pavyzdžiui, mano anytos nuostabaus skonio pyragėlių su baravykų įdaru laukiame visus metus! Skanaudama šį patiekalą visada pamirštu sveikos mitybos principus.
 

Kūčių pyragėliai su įdarais

Tešlai reikės:

I variantas: 1 stiklinės kefyro ar rūgpienio, 2–3 kiaušinių, 1 pakelio (apie 200 g) pertrintos neliesos varškės, žiupsnelio druskos, pusės šaukštelio citrinų sultimis „nugesintos“ geriamosios sodos, miltų, kiek reikės tešlai.

II variantas: 1 kiaušinio, 1 stiklinės gazuoto mineralinio vandens, pusės pakelio margarino, 4 stiklinių miltų.

Suminkytą paruoštą tešlą iškočiokite maždaug iki 3 mm storio. Iš lakštų išpjaukite nedidelius skritulius (galite naudoti nedidelę kavos puodelio lėkštelę) arba padalykite tešlą, suformuokite volelius, supjaustykite gabaliukais ir iš jų iškočiokite nedidelius lakštus. Įdarykite juos ir gražiai, kaip gamindamos kibinus, užspauskite kraštus. Paruoštus pyragėlius iš abiejų pusių apkepkite keptuvėje su daug aliejaus.

Įdarui:

Dėkite, ką turite. Mano nuostabių pyragėlių įdarui jau paruošti išvirti baravykai ir kepti svogūnėliai. Tinka ir aguonos. Galite pagaminti pasninkui tinkantį supjaustytų ir aliejuje apkepintų daržovių įdarą.

Padažui:

Kūčioms tinkantį grybų nuovirą pakaitinkite ir sutirštinkite miltais. O jei nebijote šiek tiek nusikalsti pasninko per Kūčias tradicijai, prie šių pyragėlių be galo skanu išlydytas sviestas ir grietinė, sumaišyti su grybų nuoviru.

- Saldusis stalas per Kūčias apsiriboja kūčiukais. Ar buvo valgoma kas nors saldaus ir riebaus?

- Jei norime laikytis tradicijų ir Kūčių stalui paruošti 12 patiekalų, saldžiajai vaišių daliai pakanka tradicinių, vieną kartą metuose valgomų kūčiukų su pasaldintu aguonų pienu. Taip pat galima pagaminti ir tradicinį senovinį Kūčių valgį –  kūčią (iš šio žodžio ir kilo šventės pavadinimas). Kūčia – tai įvairių virtų grūdų mišinys su aguonomis ir medumi. Tiesa, mums labiau žinomi šį valgį pakeitę kūčiukai, bet, manau, ir šis itin Aukštaitijoje mėgstamas saldusis patiekalas labai įdomus ir skanus. Taip pat šeimai galima išvirti saldžių virtinukų su aguonų įdaru, kuriuos skanu valgyti su tirštesniu spanguolių kisieliumi. Daug puikių ne tik Kūčių, bet ir kitų kalendorinių lietuviškų švenčių stalui receptų yra nuoširdžios Liaudies kultūros centro darbuotojos Nijolės Marcinkevičienės knygoje „Metai už stalo“.

Dovilės Štuikienės tekstas