Kaip atrodė VILNIUS prieš du šimtus metų? Dabar istorikai jau gali tiksliai atsakyti į šį klausimą, o vilniečiai – savo akimis pamatyti XIX amžiaus miestą. Idealiai atkurti senojo Vilniaus vaizdo nebūtų buvę įmanoma, jei Nacionalinio muziejaus tyrėjams Maskvoje nebūtų pavykę rasti unikalios archyvinės medžiagos.
Už įspūdingo maketo slypi ilgi paieškų ir nuoseklių tyrimų metai. Tikrąja atradėja galima vadinti humanitarinių mokslų daktarę Birutę Vitkauskienę: ji vadovavo muziejaus tyrėjų grupei, ieškojusiai archyvinės medžiagos. Prieš penkerius metus Birutė su kolege nuvyko į Rusijos karo archyvą Maskvoje ir ten surado tikslius Vilniaus miesto brėžinius, darytus po 1831 metų sukilimo. Kariniais sumetimais atlikti brėžiniai šiandien svarbūs visai kitokiam tikslui.
Ar vykdama į Maskvą aiškiai žinojote, ko ieškosite?
Kad medžiaga ten yra, žinojome jau nuo pokario. Vilniuje veikė Paminklų restauravimo institutas, anuomet jis vadinosi Mokslinės restauravimo dirbtuvės: šių dirbtuvių darbuotojai po Stalino mirties, apie 1956-uosius, pradėjo važinėti į Maskvą ieškoti medžiagos apie Lietuvos sostinę. Vilnių per Antrąjį pasaulinį karą gerokai sugriovė, taigi, matyt, buvo svarstoma, ką atstatyti ir ko ne.
Restauravimo specialistams reikėjo ikonografijos, kaip atrodė senasis miestas: jie žinojo, kad ji yra kažkur Maskvoje, bet niekas nebuvo matęs jos visos. Vlado Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius“ panaudota dalis, tačiau tai tik nespalvotos nuotraukos, labai nekokybiškos, jose mažai kas matyti. Taigi su kolege išsiruošėme į Maskvą norėdamos išvysti originalus. Aišku, neįsivaizdavome, kiek rasime, bet rezultatas pranoko lūkesčius.