„Trijų seserų“ kūrėja Rima Olberkytė-Stankus: „Svarbiausias pasiekimas – įgytas moterų pasitikėjimas“

Jūsų projektas švenčia vienerių metų gimtadienį. Kokie tie metai buvo – kaip sekėsi įsitvirtinti, „įsivažiuoti“, kokius rezultatus esate pasiekę dabar?

Tie vieneri metai pralėkė lyg stiprus mėnuo ir čia pat – lyg geri penkeri metai. Svarbiausias rezultatas šiandien – įgytas moterų pasitikėjimas, įgytas psichologių, psichoterapeučių, lektorių pasitikėjimas mūsų projektu ir mūsų skleidžiama žinia. 

Turime nepaprastai stiprią profesionalių komandą, kuri laukiama moterų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje  – kasdien sulaukiame kvietimų iš moterų bendruomenių atvykti su „Trijų seserų“ seminarų programa, moterys atviros tiek aprašydamos esamas bendruomenės problemas, tiek asmenines bėdas ir net svajones. 

Kiekvienas toks gautas laiškas, skambutis, pokalbis mūsų socialinėje erdvėje – mums aukso vertės, labai jų laukiame ir džiaugiamės, kad esame reikalingos. Jaučiame, kad visuomenėje vyksta pokyčiai – kalbėti apie tai, kad tau reikia pagalbos, jau nebėra tokia baisi stigma. Ir šiandien šį interviu duodu norėdama padrąsinti moteris nenusigręžti nuo savęs, mylėti save, skirti laiko įsiklausymui į save, o jei reikia palaikymo, paskatinimo ar pagalbos – pasidalinti tuo su artimaisiais, draugėmis, ateiti pas mus, nelikti vienoms. Kalbu ne tik apie sunkius atvejus, kalbu ir apie tas pirmąsias nuolatines slogias, nerimo, savęs nemeilės mintis.

Projektas socialinis. Ar kada bandėte skaičiuoti, kiek buvo suaukota per metus, kiek gerų darbų padarėte?

Skaičiuojame kasdien, nes šis projektas turi labai aiškią struktūrą, labai aiškius užsibrėžtus tikslus, įsipareigojimus ir planus. 

Per metus mes suorganizavome net dvidešimt penkis nemokamus seminarus moterims, tris iš jų – išvažiuojamuosius į Lietuvos periferiją, ten kur nėra pasirinkimo moterims tokio, kaip mieste. Važiuojame ten, kur esame laukiamos, kviečiamos – tai labai svarbus momentas, nes tu negali ištiesti žmogui pagalbos rankos, kol jis pats nesuvokia, kad tos pagalbos jam reikia. 

Labai šiltai prisimename visas išvykas ir susitikimus su Ukmergės, Šakių, Marijampolės ir Vilkaviškio moterimis. Balandį ruošiamės išvykai į Rokiškį, gegužę susitiksime su Kauno moterimis. 

Mūsų socialinėje erdvėje Vilniuje taip pat vyksta intensyvus darbas – nuo labdaros butiko veiklos, kuris mums padeda išlaikyti projektą, iki seminarų ir susitikimų su moterimis. Esame labai aktyvios socialiniuose tinkluose, nuolat atnaujiname aktualią informaciją savo tinklalapyje, dalyvaujame konferencijose, kuriose kalbame socialinės atsakomybės, socialinio verslo temomis. 

Esame labai dėkingos kiekvienai moteriai, kuri aukoja mūsų projektui drabužius, toms, kurios aukoja savo laiką ir vykdo savanorišką veiklą mūsų projekte, ir, be jokios abejonės, toms, kurios prisideda prie šio projekto idėjomis, palaikymu ir pagalbos prašymu. Atrodo, kad visos Lietuvos moterys susivienijo.

Neabejoju, kad per tuos metus susipažinote su daugybe sukrečiančių moterų istorijų. Ar galėtumėte išskirti kurią nors ir papasakoti, kaip tai moteriai padėjote?

Pirmiausiai, ką labai svarbu žinoti moterims – jei jau ateinate pas mus, būkite visiškai tikros, kad tai, kas nutinka mūsų socialinėje erdvėje ir lieka joje. Konfidencialumas, pasitikėjimas mums yra svarbiausi. O grįžtant prie istorijų, kalbėsiu apie tuos atvejus, kurie patys dažniausi – šiandien gyvename visuomenėje, kuri mus labai stipriai spraudžia į rėmus ir atneša labai daug nedarnos, ir būtent tos nedarnos išbalansuotos moterys į mus dažniausiai ir kreipiasi. 

Atrodo, gyvename laisvai, laisvoje šalyje, turime galimybę rinktis, tačiau nuolat eskaluojami standartai – turi būti sėkminga lyderė, su vardiniu kostiumėliu, žinomais draugais šalia, būtinai tobulos figūros, siekti karjeros aukštumų ir čia pat būti geriausia mama, žaviausia žmona, ar net „sprogstanti seksualumo bomba“; tie nuolatiniai įrėminimai, draudimai ir net pažeminimai, kad ir, jei esi motinystės atostogose su vaikeliu, tai jau nesėkmė, jau praktiškai nieko neveiki, tik siurbi valstybės pinigus, o juk iš tikrųjų dirbi patį svarbiausią darbą gyvenime – augini žmogų! – visa tai net ir stipriausią moterį, ir ne tik moterį išveda iš pusiausvyros. 

Mūsų visuomenėje labai maža laimės, tikėjimo, palaikymo ir balanso. Viskas sukasi apie materialinę gerovę. Nenuostabu, kad vis dažniau ir iš vyrų išgirstame „O kada bus įkurti ir „Trys broliai“?

Kokio visuomenės atsako sulaukėte – ar noriai lietuviai prisideda prie projekto?

Atsako tokio, kad šiandien norisi pritaikyti šiam moterų judėjimui „Trijų muškietininkų“ šūkį: „Viena už visas ir visos už vieną!“  Jau vien tai, kas vyksta šį mūsų gimtadienio mėnesį, sunku apsakyti: kovo pradžioje mūsų projektas ėmėsi bendradarbiavimo su dizainere Diana Vapsve, kovo viduryje – su trimis šimtais moterų, vedinos visuomenininkės Dovilės Filmanavičiūtės, ėjome į Kino pavasario filmą „Mustangės“ – mūsų pirmasis kino seminaras, vakar žurnalas „IKONA“ su Agne Jagelavičiūte ėmėsi globoti „Tris seseris“ ir vienyti moteris rožinėmis apyrankėmis, šeštadienį laukia „Trijų seserų“ pirmasis gimtadienis!

O ką jau bekalbėti apie kasdienę moterų pagalbą – labai džiugu, kad daug moterų kūrėjų prisideda prie projekto, dovanodamos savo kūrinius: papuošalus, drabužius, rankines, treniruočių programas ir t.t.

Tapome moteris geriems darbams vienijančia platforma. Siuntiniai su įsigytais drabužiais iš mūsų labdaros butiko jau iškeliavo į devyniolika pasaulio šalių. Užsukę turistai iš užsienio labai sveikina su šiuo projektu, teiraujasi dėl galimybės tokį patį turėti ir savo šalyje. 

Kiek dabar žmonių dirba su projektu „Trys seserys“?

Trys darbuotojai ir geras pusšimtis moterų savanorių. Labai norisi plėtros, įdarbinti visas mūsų nuostabiąsias psichologes, psichoterapeutes, lektores, įtvirtinti sėkmingai veikiantį, socialinį projektą, socialinį verslą, kurio pagrindinis tikslas – uždirbtą pelną skirti pagalbai moterims, o drauge ir Lietuvai. 

Jau šiandien daug kur „Trys seserys“ pristatomas kaip sėkmingas socialinio verslo pavyzdys Lietuvoje, dėmesio sulaukiame ir iš valstybinių institucijų, ir iš nevyriausybinių organizacijų, labdaros fondų, ir tai labai džiugina. Ačiū visoms moterims!

Kokius dabar, prabėgus metams, užmojus sau keliate?

Nemokamų seminarų ciklai konkretaus šalies miesto, miestelio moterims. Ne vienkartinis seminaras, o ilga tęstinė programa. Plėtra į kitą miestą – labai tikimės greitai nudžiuginti. Labai vasariškas produktas moterims, kurį šiandien kuriame su dizainere Viktorija Jakučinskaite. Ir dar daugybė kitų planų, kurie, tikiu, mums leis patrigubinti apsukas ir suvienyti dar daugiau moterų.