Turite problemų? Jas išspręsti gali padėti tinkama knyga!

Ne vienerius metus populiariems moteriškiems žurnalams rašai sveikatos, psichologijos ir kitomis aktualiomis temomis. Kokia, tavo nuomone, apskritai yra žodžio galia?

Biblijoje sakoma, kad nuo žodžio Dievas pradėjo kurti pasaulį... Žodžiai ne tik sąvokos, pavadinančios daiktus ir reiškinius, jie turi jėgos. Tai labai akivaizdu psichoterapijoje – kiek pastangų kartais reikia ištarti vieną ar kitą žodį, pavadinti vieną ar kitą jausmą. Ir kaip labai palengvėja tai padarius. Žmogų irgi pažinsi iš tariamų žodžių – per juos jis praneša apie save pasauliui. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad vien keisdamas savo žodyną gali perkeisti save patį. Man ši mintis labai patinka.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad vien keisdamas savo žodyną gali perkeisti save patį. Man ši mintis labai patinka.

Dirbdamas žiniasklaidoje pasineri į tikrą žodžių jūrą. Toje daugžodystėje paskiro žodžio vertė dažnai pasimeta, sumažėja. O juk užrašytas žodis turėtų būti dar svaresnis, nei tik ištartas. Užtai man labai patinka skaityti poeziją – čia žodžių mažiau, jie pasidaro esmingesni. Kai pasiklystu žodžių ir minčių painiavoje, atsiverčiu D. Kajoko ar N. Miliauskaitės poezijos tomelį ir viskas stojasi į savo vietas.

Lietuvių literatūros magistras, religijos studijų magistras​​, galiausiai – psichologijos studijos ir jas vainikuojantis biblioterapijos puslapis. Ar dabar jautiesi visiškai save realizavusi?

Man atrodo, kad darydami tai, kas mums iš tikrųjų patinka visada save realizuojam. Tik šis procesas niekada nebus baigtas. Čia ir smagumas – bet kuriuo metu galima pradėti. Kita vertus, toji realizacija vyksta ne tik per veiklą. Gal net labiau – kai mylime, dalinamės, bendraujame, ar, kaip tas filmo „Vaikystė“ herojus, išgyvename akimirkų amžinybę...

Papasakok plačiau, kaip gimė biblioterapijos puslapis.

Maždaug prieš penketą metų atradau britų biblioterapijos tinklapį reading-well.co.uk. Vis galvodavau, kaip būtų šaunu, kad ir pas mus panašus atsirastų. Kad visada po ranka būtų rodyklė, kurią bėdai prispyrus galima atsiversti ir rasti reikalingą tekstą. Juk sunkiu metu perskaityta tinkama knyga žmogų gali labai sustiprinti. Nė nežinau, kuriuo momentu į galvą šovė mintis „imkis ir daryk pati“. Vaikščiojau su ta idėja daugiau nei dvejus metus kaip kokia nėščia dramblienė ir vis nesiryžau ko nors imtis? Bet vis prisimindavau psichologo Juliaus Kvedarausko kažkada man per interviu išsakytą mintį, kad kadaise jis irgi ieškojęs, kas Lietuvoje vestų rašymo terapijos užsiėmimus, bet kai nerado, pats ėmėsi tai daryti. Taigi vieną dieną susiradau svetainių kūrėją programuotoją ir pradėjau. Ir neįtikėtina – kaip viskas ima judėti ten, kur reikia, vien tik žengus pirmąjį žingsnį.

Svajoju, gal kada nors biblioterapijosstudija.lt išaugs į solidesnį portalą, kuriame informacija apie terapinius leidinius bus kaupiama bendradarbiaujant su gydytojais, pacientų organizacijomis, psichologais, bibliotekininkais. Vienai labai sunku, net neįmanoma, visas literatūros gėrybes pastebėti, perskaityti, užfiksuoti ir dar kartu paskleisti apie jas žinią.

​Sakoma, kad knyga neišduos, knyga paguos, kad ji gali būti lyg geriausia draugė. Ar išties skaitymas toks veiksmingas, ar knyga gali padėti pasprukti nuo vienatvės​​, liūdesio, sąžinės graužimo?..

Manau, kad geriausia draugė vis tik nebus. Knyga neatstos tikro bendravimo su gyvu žmogumi. Žmogui reikia žmogaus, jo jausmų, atjautos, jo reagavimo. Bet geras tekstas gali padėti tai suprasti ir pradėti vertinti. Kartais jis suteikia neįtikėtinai stiprų postūmį pajudėti mums naudingiausia kryptimi. Jis dar gali padėti tuos negatyvius jausmus atpažinti ir parodyti kelią, kaip su jais tvarkytis. Ir – dovanoti aiškumo blyksnių, savotiškų katarsio akimirkų, kuomet pajuntame, kad viskas yra taip, kaip ir turi būti.

Pakalbėkime konkrečiai – ką rekomenduoji skaityti žmogui, kuris viskuo gyvenime nusivylęs? Ką patari tokiu atveju?

Biblioterapija tik vienas iš psichologinio poveikio metodų, kuris gali tikti arba ne. Vienas iš būtinų dalykų, kad tiktų – žmogus turi mėgti skaityti. Psichiatras A. Alekseičikas, savo darbe taikantis biblioterapiją, ne sykį yra sakęs, kad jei žmogus per gyvenimą perskaitė vos keletą knygų, biblioterapijos veiksmingumas jam abojotinas. Taigi pirmiausia, žmogus turi norėti skaityti. O jeigu jau nori, siūlyčiau ieškoti tokios knygos, kurios autorius taip pat buvo viskuo nusivylęs, tačiau atrado jėgų iš naujo džiaugtis gyvenimu ir savo istoriją aprašė knygoje. Čia kalbu šiek tiek supaprastintai. Kad knyga pakreiptų gyvenimą, reikia ir daugiau „sutapimų“, bet taip įvykti tikrai gali, ne sykį tuo įsitikinau. Niekas labiau neįkvėps onkologine liga sergančio ligonio, kaip kito panašaus ligonio išgijimo istorija.

Gal gali pasidalinti kokiu atveju iš savo konsultavimo praktikos? Kaip skaitymas padėjo ar leido į savo problemą pažvelgti kitu kampu?..

Pamenu, vedžiau poezijos terapijos pratybas savo psichologijos studijų grupiokėms. Buvau atrinkusi keliolika eilėraščių, mes juos skaitėme, „matovomės“ sau, dalinomės įžvalgomis. Vienai dalyvei taip patikęs Kazio Bradūno „Vaiko eilėraštis“, taip pataikęs į širdį, kad sakė prisitvirtinsianti namuose prie šaldytuvo. Po poros metų pamačiau, ji tuo eilėraščiu pasidalinusi socialiniame tinkle su prierašu, kaip labai jis ją paveikęs, kaip pakeitęs požiūrį į mamą ir net į savus vaikus. Man labai smagu žinoti, kad eilėraštis gali atlikti tokį darbą. Tiksliau, tai padarome mes patys, bet kokį stiprų impulsą jis gali suteikti!

Kaip patartum žmogui ieškoti jam tinkamos knygos? Juk tikriausiai kiekvienam reikia kitokios.​

​Tam ir sukūriau savo svetainę biblioterapijosstudija.lt. Kad būtų lengviau. Galima kliautis sau svarbių žmonių rekomendacijomis, populiariausių knygų sąrašais, knygynų ir leidyklų „topais“, bet labiausiai – įsikausant į save. Pastebėjau, kad nuolat skaitant gerus tekstus, atsiranda tam tikras jautrumas jiems. Tarsi patys ateina į rankas. Todėl manau, reikia tiesiog skaityti, mėgautis tekstu ir liautis skaičius, jeigu jis nesuteikia atradimo džiaugsmo ar skaitymo malonumo. Mano dabartinis dėstytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas per vieną seminarą yra sakęs, kad „jei knyga ne apie jus, jūs jos neskaitysite“. Štai ir atsakymas. Panašiai kažkada rašė Marselis Proustas. Reikia ieškoti knygos apie save, nes „rašytojo kūrinys lyg optinis prietaisas, padedantis skaitytojui įžiūrėti savyje tai, ko be šios knygos niekada nebūtų įžiūrėjęs“.

Kokios skaitytos knygos tau pačiai buvo terapinės?

• Bronie Ware „5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“ – nuoširdūs, puikiai parašyti memuarai ir labai paveikus tekstas apie tai, ką galime nuveikti dėl savęs ir tų, kuriuos mylime, kol dar turime laiko.
• Ray Bradbury „Pienių vynas“ – magiškas užburiantis romanas, primenantis, kokie vis tik nepaprasti yra kasdieniai dalykai.
• Mary Peteson „Vienuoliai ir aš“ – linksmas pasakojimas apie savęs praturtinimo būdus ir gyvenimo paprastumą su dzenbudizmo praktika.
• Elif Shafak „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – priminė apie neįtikėtiną meilės galią keisti gyvenimus.
• Nijolė Miliauskaitė „Uždraustas įeiti kambarys“ – šiame poezijos rinkinyje, regis, užčiuopta pati moterystės esmė. Labai intymūs tekstai, idealiai tinkami „ritualams vienumoje“.
• Matt Haig „Kodėl verta gyventi“ – labai įkvepiantys memurai ir puikus terapinis tekstas apėmus depresyviai nuotaikai.
• Lao Dze „Dao“ egzistencinis tekstas apie buvimo pasaulyje būdą. Labai padėjo pametus „prasmės pojūtį“.