Ups... Miegamajame užklupo vaikai
Žinoma, kad auginantys vaikus visaip vengia tokių situacijų. Tačiau kiek gali pasigirti, kad pačiu netikėčiausiu momentu nenorėjo prasmegti skradžiai žemėn, nes tarpduryje išdygo užsimiegojęs mažylis?
Kaip elgtis? Ką sakyti ar nesakyti vaikui? Būtent tokie klausimai ima suktis tėvų galvoje. Jei vaikas labai mažas, tikėtina, kad intymūs tėvų džiaugsmai jam gali pasirodyti kaip, pavyzdžiui, tėčio agresija prieš mamą. Vyresni, kurie jau žino, kad žmonės mylisi, tėvų veiksmus interpretuoja teisingai, tačiau tikrai dėl to nepasijunta geriau. „Negi ir jie daro tai?“ – įsižiebia pavojaus signalas pradinuko galvoje. „O gal jie nori dar vieno vaiko? Gal manęs nepakanka?“ – galimas ir toks vaiko mąstymas. Ypač jei mokykloje ką tik mokėsi apie žmogaus atsiradimą arba jaučiasi nesaugus.
Svarbu, kad net ir užtikti itin intymioje situacijoje tėvai nesutriktų ir iš jos kaip galima oriau išeitų visi – ir jie, ir vaikas.
Todėl labai svarbu, kad, net ir užtikti itin intymioje situacijoje, tėvai nesutriktų ir iš jos kaip galima oriau išeitų visi – ir jie, ir vaikas.
Galbūt pravers šie patarimai:
„Ne“. Nešaukite, nepykite ant vaiko. Tai jūsų problema, kad nesugebėjote užsirakinti durų ar nesuvaldėte aistrų žinodami, kad namie yra vaikų. Todėl savo emocijų ant mažylių lieti nevalia.
„Taip“. Pasikalbėkite. Jei mažylis išsigando, būtinai nuraminkite ir paaiškinkite, kad mylite vienas kitą. Galbūt tai bus proga paaiškinti, iš kur gi atsiranda vaikai. Išklausykite vaiką, tegul jis užduoda klausimus, o jūs pasistenkite nuoširdžiai į juos atsakyti.
„Ne“. Neapsimeskite, kad nieko neįvyko. Nebent vaikas jau tikrai didelis. Tokius atveju ir paauglys, ir tėvai nori viską kuo greičiau pamiršti.
„Taip“. Pasimokykite iš situacijos ir stenkitės, kad ji daugiau nesikartotų. Pažadėkite tai savo vaikui.
„Ne“. Nors kalbėtis reikia, tačiau venkite detalių pasakojimų su fiziologinėmis detalėmis. Užtenka aptakių frazių, kad tėvai mylisi, susiglaudžia, apsikabina. Vaikui seksas neturi būti pateikiamas kaip grynai fiziologinis veiksmas, kuriame nėra jokios paslapties.
„Taip“. Pasijuokite iš situacijos. Niekas taip gerai kaip juokas nepašalina įtampos ir neatpalaiduoja. Jūs „susimovėte“ – pripažinkite tai savo vaikams ir smagiai pasijuokite. Juk tėvai irgi žmonės, ir jie taip pat klysta!
„Ne“. Nepasakokite to artimiesiems. Tebūnie tai mažytė jūsų ir jūsų vaikų paslaptis. Žinoma, nereikia vaikų prigrasinti tylėti. Jei norės, jie pasidalys šiuo išgyvenimu su seneliais ar draugais (kaip baisu tai pripažinti, bet taip irgi gali atsitikti). Tačiau jūs rodykite pavyzdį ir nelaidykite užuominų, kad jie nemandagūs, nemoka belstis ir t. t.
„Taip“. Jei vaikas mažas, išsigando matyto vaizdo, natūralu, jog jis gali prašytis kartu miegoti, kad „saugotų“ tėvus. Leiskite jam tai. Tegul kurį laiką jis pabūna su jumis ir įsitikina, kad „viskas gerai“. Tiesa, toks miegojimas negali ilgai užsitęsti ir po kelių dienų vaikas turėtų grįžti į savo kambarį.
„Ne“. Jei miegate su vaikais tame pačiame kambaryje, nesimylėkite, kai jie miega. Suplanuotas seksas gal ir skamba proziškai, tačiau ir jums, ir vaikams bus sveikiau, jei intymiomis akimirkomis nesidalysite.
„Taip“. Miegamajame įsirengti užraktą – ne tokia ir prasta mintis. Žinoma, vaikas, negalėdamas atidaryti durų, įtars, kad ten „kažkas vyksta“, gal net ir supras. Tačiau jūs turėsite laiko apsirengti ir apsaugosite vieni kitus nuo nemalonios akistatos. Juk viena, kai vaikas įtaria, įsivaizduoja, ką veikia jo tėvai, ir visai kita – kai jis tai pamato.