Už 800 eurų nenorinti dirbti Klaudija prabilo apie Birštone patirtą „vergystę“: „Visiškas išnaudojimas“

Klaudija / LNK nuotr.
Klaudija / LNK nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Ar Lietuvoje atlyginimai per maži, ar bedarbių išmokos per didelės? O gal žmonės tiesiog nebenori dirbti? Kol vieni tikina nebegalintys išgyventi iš siūlomų atlyginimų, verslininkai atkerta – darbuotojai priprato gyventi iš išmokų.

„Norėjau pailsėti nuo milžiniško krūvio, nuo pervargimo, norėjosi pertraukos, nes sveikata jau nepatempė“, – prisimena fotografė Klaudija. Dabar 25-erių mergina yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje.

Ji pasakoja, kad buvo laikotarpis, kai teko dirbti net per keturis darbus, tačiau atlyginimai vis tiek neleido normaliai gyventi. „Darbdavys sakė, kad gali mokėti tik minimalų atlyginimą, nes neturiu diplomo“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. LNK laidoje „Už ar prieš“ pasakoja jauna moteris.

Klaudijos įsitikinimu, dabartinis jaunimas nebenori gyventi vien tam, kad susimokėtų už maistą ir sąskaitas: „Dabar jaunimas žino, ko nori. Jie nenori dirbti už 800 eurų ir turėti pinigų tik maistui. Jie nori keliauti, nusipirkti kažką gražaus. Dabartinis jaunimas žino, ko nori.“

Klaudija / LNK nuotr.
Klaudija / LNK nuotr.

Mergina prisimena ir savo darbo patirtį Birštone, kur dirbo padavėja. „Tai buvo visiškas išnaudojimas. Kaip vergystė. Turėjau ir aptarnauti klientus, ir sriubą pilstyti – daryti kelių žmonių darbus vienu metu“, – pasakoja ji.

Kita laidos dalyvė, po dvylikos metų emigracijoje į Lietuvą grįžusi vizažistė Kristina Šiupienytė, taip pat sako susidūrusi su skaudžia darbo rinkos realybe.

„Jau metus esu Užimtumo tarnyboje ir supratau, kad be pažinčių tu esi niekas. Vis klausia, ar turi vaikų, kas juos prižiūrės, kai susirgs. Ir tada supranti, kad tokio darbuotojo niekas nenori“, – teigia moteris. Kristina paskaičiavo, kad šiuo metu, įvertinus visas gaunamas išmokas, dirbti jai paprasčiausiai neapsimoka.

Klaudija / LNK nuotr.
Klaudija / LNK nuotr.

Abi pašnekovės tikina, kad Lietuvoje susirasti pusantro tūkstančio eurų siekiantį atlyginimą – itin sudėtinga.

Tačiau verslininkai atkerta – problema visai kita. Kelis restoranus valdantis verslininkas ir romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis Ištvanas Kvikas sako, kad šiandien darbuotojų tiesiog neįmanoma rasti.

Ištvanas Kvik / LNK nuotr.
Ištvanas Kvik / LNK nuotr.

„Dauguma nori dirbti nuo 8 iki 17 valandos, reiškia savo pageidavimus ir sako, kad jie vergai. Ne, tai mes, verslininkai, esame vergai“, – rėžia žinomas vyras.

Verslininkas pripažįsta, kad padavėjams moka minimalų atlyginimą, tačiau aiškina neturintis kitos išeities.

Tinklo „Kika“ savininkė, bišonų ir špicų veislyno įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė taip pat įsitikinusi – Lietuvoje sudarytos per geros sąlygos nedirbti.

„Socialinės išmokos turi būti skirtos tiems, kurie tikrai negali dirbti – pensininkams, daugiavaikėms šeimoms. Bet ne jauniems žmonėms“, – sako ji.

Janita Plungė / LNK nuotr.
Janita Plungė / LNK nuotr.

Verslininkė tikina, kad darbuotojų trūksta visur – nuo administratorių iki vadovų. „Žmogus gali uždirbti nuo tūkstančio iki dešimties tūkstančių eurų, bet nėra kam dirbti“, – teigia ji.

Pasak Janitos, verslai jau svarsto darbuotojų ieškoti užsienyje: „Galvojame, kaip vežtis darbuotojus iš Filipinų, nes ukrainiečių jau nebeužtenka.“

Janitos teigimu, po pandemijos situacija darbo rinkoje stipriai pasikeitė. „Po kovido buvo išdalinti milžiniški pinigai žmonėms, kurie nedirbo. Ir žmonės priprato nedirbti. Visi nori gauti pinigus už dyką“, – rėžia milijoninio verslo įkūrėja.

O štai maitinimo įmonės direktorė Evelina Ladygė pasakoja, kad prieš vasarą situacija tampa dar sudėtingesnė. „Jeigu darbuotojui siūlome tūkstantį eurų į rankas, ateina jauna mergina, pasideda naujausią telefoną ant stalo ir sako: man per mažai“, – stebisi Evelina.

Anot jos, kai kurie kandidatai net neslepia, kad sutiktų dirbti, bet tik nelegaliai, kad galėtų gauti bedarbio išmokas ir atlyginimus „vokeliuose”. „Paklausia, ar atlyginimą mokame grynais. Vieni iš karto padeda ragelį, kiti pasako „viso gero“, nes turi skolų, stovi Užimtumo tarnyboje ir nenori oficialaus darbo“, – sakys Evelina.

Laikino įdarbinimo įmonės „Retiva“ personalo vadovė Sandra Norvilienė taip pat pastebi augančią tendenciją: „Atrankose žmonės vis dažniau tiesiai pasako, kad dirbti kol kas nenori, nes gauna gerą išmoką. O jos tikrai nemažos, palyginus su minimaliu atlyginimu“, – teigia Sandra ir laidoje suskaičiuos, kad skirtumas tarp išmokos ir minimalaus atlyginimo dažnai siekia vos 200 eurų.

Aštri diskusija ar Lietuvoje neapsimoka dirbti laidoje „Už ar prieš“ – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., per LNK.