Už turko ištekėjusi Greta – apie dvejas vestuves ir pastabas tautiečiams: „Neįsižeiskit, lietuvaičiai“

Daugeliui G.Dalyaprak žinoma dėl savo vaizdo turinio, kurį anksčiau aktyviai kurdavo „YouTube“ platformoje. Vaizdo įrašuose moteris pasakodavo apie Turkiją, islamą ir dalindavosi savo kasdienybės akimirkomis. Kaip teigė portalui Žmonės.lt, šiuo metu ji tai daro rečiau.

„Dabar laisvu metu kartais pasidalinu turiniu video formatu – vlogais. Anksčiau buvau aktyvi „YouTube“ platformoje ir gal čia tie bent keli užklydę žmonės mane prisimins dar iš tų laikų, kai kiekvienais metais kiekvieną dieną aktyviau kūriau ar filmuodavau Ramadano vlogus, bet šiuo metu mane galima rasti „Contribee“ platformoje.

Kadangi mano kuriami video yra tiesiog apie mane ir mano asmeninį gyvenimą, tad perėjau į mokamą platformą, kurioje galima jaustis saugiai ir matyti bei kontroliuoti, kas prisijungia į mano bendruomenę. Taip, ten žiūrovų žymiai mažiau nei mano video peržiūrėdavo „YouTube“ platformoje, bet esu rami ir saugi ir visad, manau, geriau yra kokybė, o ne kiekybė“, – teigė G.Dalyaprak.

Ne veltui Gretos kuriami vaizdo įrašai daugiausia siejasi su Turkija. Moteris čia gyvena jau 15 metų. Pati save G.Dalyaprak vadina meilės emigrante ir tikina, kad į Turkiją ją, kaip ir daugumą kitų lietuvaičių moterų, nubloškė meilės vėjai.

„Atvykau čia ganėtinai anksti, iš karto po mokyklos baigimo. Iš pradžių dar gyvenimą dalinau tarp Lietuvos ir Turkijos, bet po universiteto pabaigimo jau sėsliai apsigyvenau ir likau čia, Turkijoje“, – Žmonės.lt pasakojo moteris.

Greta neslepia, jei aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip ir nebūtų sutikusi mylimo vyro – ji šiuo metu Turkijoje greičiausiai negyventų.

„Jei būčiau sumąsčiusi, kad noriu gyventi užsienyje, greičiausiai į norimų išvažiuoti šalių sąrašą Turkija tikrai nebūtų pakliuvusi. Ši šalis sužavėjo ne iš karto ir reikėjo bent kelerių metų, kad ją prisijaukinčiau. Taip pat neturėjau ir konkrečių planų, kad gyvensiu Stambule, taip tiesiog susiklostė aplinkybės.

Iš pradžių tik atvažiavusi į Turkiją, aš kurį laiką pabuvau sostinėje Ankaroje, tada Antalijoje, ir tik vėliau atvažiavau ir įsikūriau Stambule, nes į šį miestą persikraustė tuometinis draugas su šeima, tad aš tiesiog sekiau iš paskos. Taigi sakau, kad čia mane atvedė likimas“, – savo istoriją prisiminė G.Dalyaprak.

Ji teigė, kad tik atvykus adaptacinis periodas nebuvo lengvas.

„Tuo metu kardinaliai skyrėsi, atrodo, viskas. Kalba, religija, kultūra, maistas ir, regis, buvau įmesta iš mažo Lietuvos miestelio būti pati viena į miestą milžiną Stambulą.

Pats didžiausias sunkumas buvo kalba. Turkijoje, ypatingai dar tuo metu, 2010-siais metais, anglų kalba šnekėjo tikrai ne tiek daug žmonių. Net ir jaunimas jos nemokėjo tiek, kad galėtų bent jau minimaliai vystyti pokalbį. Todėl nelabai turėjau su kuo bendrauti ir reikėjo išmokti leisti laiką ir savo vienos pačios kompanijoje.Tad nemokėdama turkų kalbos negalėjau įsilieti į pačių turkų gyvenimą.

Tuo metu susirasti keli draugai buvo daugiausia užsieniečiai, kurie atvažiavo į Turkiją studijuoti, tad man nemokant kalbos jie būdavo tie žmonės, kurie man galėdavo papasakoti apie Turkijoje vykstančias naujienas ar gyvenimo aktualijas“, – prisiminė G.Dalyaprak.

Nors ir kliudė kalbos barjeras, tačiau šalį jai pažinti labai norėjosi, tad moters gyvenime netrūko kelionių.

„Keliavau po pačią Turkiją, nes visad norisi atrasti ir pamatyti tai, kas tau visiškai nauja ir kelia susidomėjimą. Kai Turkija jau patapo sava, tada pradėjo labiau dominti užsienis. Tad šiuo metu rinkdamasi atostogų ir kelionių kryptis renkuosi užsienio šalis, noriu aplankyti ir pamatyti skirtingus žemynus, todėl bent jau kol kas keliavimą po pačią Turkiją atidėjau ateičiai“, – teigia G.Dalyaprak, kuri pastaruoju metu lankėsi Japonijoje bei Balyje.

Nors pirmi santykiai su turku ir nesusiklostė, tačiau po kiek laiko Greta sutiko savo gyvenimo meilę už kurio ištekėjo.

„Abu su vyru norėtume turėti romantišką susipažinimo istoriją, bet, deja, tokios papasakoti neturiu ir mes tiesiog susipažinome internetu. Po kelių dienų susirašinėjimo susitikome kavinėje ir po savaitės jau pradėjome draugauti.

Vyras mane sužavėjo pirmiausia savo rimtais ketinimais. Prieš susipažįstant su vyru, nemažai metų neturėjau jokių santykių, nes tikrai nemažai jaunų vaikinų turkų mato užsienietes moteris kaip tas, su kuriomis galėtum tiesiog kurį laiką padraugauti, bet apie rimtus santykius nieko nemąstys. Man tuo metu vaikino nereikėjo, aš ieškojau TO gyvenimo parterio, su kuriuo galėčiau kurti šeimą, tad džiaugiuosi atradusi vyrą, kuris yra labai koncentruotas į šeimą ir jos svarbą“, – džiaugėsi lietuvė.

Greta atskleidė, kad su vyru iškėlė net dvejas vestuves. Vienas – Turkijoje, kitas – Lietuvoje.

„Turkiškos vestuvės man yra visai ne prie širdies, tad aš norėjau turėti tas savo norimas vestuves Lietuvoje. Pirmiau atšventėme Lietuvoje, tai jas aš laikau savo tikromis vestuves, o kalbant apie sekančias Turkijoje, net neprisimenu datos, kada tai buvo, nes reikšmės joms neskiriu.

Turkijoje tradicinės vestuvės yra tokios, į kurias susirenka daugybė žmonių, kurių pusės greičiausiai nepažinosi ir gali dalyvauti 100 -150 svečių. Visiems vakarienes nesuteiksi, tad svečiai gauna sausainių, kolos, vandens, gabalėlį tortą ir praktiškai tiek. Alkoholio taip pat nebūna. 2-3 valandas pašoki, pasilinksmini ir visi išsiskirsto namo.

Aš norėjau kitokių vestuvių, kad jos būtų tik su man artimiausiais žmonėmis, gamtoje, su vakariene, gėrimais ir šokiais su gyva muzika iki pat ryto. Džiaugiuosi, kad vyrui šios vestuvės patiko žymiai labiau ir net ir jo nuomone, turkiškos tradicinės vestuvės yra nesąmonė ir turkams šia tema reikėtų pasimokyti iš lietuvaičių“, – dalijosi Stambulo ekspertė.

Prisimindama santykių su vyru pradžią moteris teigė, kad dėl to, jog ilgą laiką gyveno užsienyje ir aplinkos ratą ilgą laiką sudarė turkai ir kiti užsieniečiai, jai tapo aišku, kad jos vyras greičiausiai bus ne lietuvis.

„Turkai skiriasi nuo lietuvių tuo, kad turkai yra kur kas pavydesni, bet tuo pačiu moterimis jie rūpinasi kur kas labiau nei lietuvaičiai. Čia nereikia visko dalinti per pusę, vyrai pasistengia pilnai aprūpinti moteris ir patys. Neįsižeiskite, lietuvaičiai, bet, manau, savo moterims turėtumėte rodyti daugiau dėmesio ir svarbos“, – teigė G.Dalyaprak.

Kalbėdama apie Turkiją ir Lietuvą, ji teigė, kad ryškesnius skirtumus tarp šių dviejų šalių pradėjo matyti nuo tada, kai pati sukūrė savo šeimą.

„Pradėjau matyti ne tik savo bendraamžių gyvenimus, kaip buvo iki tol, bet ir kitų vyresnių kartų gyvenimus, galėdama asmeniškai bendrauti ir pažinti taip pat ir vyresnes kartas. Man asmeniškai pats didžiausias jaučiamas skirtumas – šeima. Turkijoje šeimos ryšiai yra kur kas glaudesni ir stipresni nei Lietuvoje. Jei šeima ar giminės gyvena tame pačiame mieste, viešnagės vieniems pas kitus bus dažnos. Jei atstumas didesnis, vis tiek bus dažni susiskambinimai ir pokalbiai telefonu. Kuriamas bendravimas, ryšys ir nebijojimas parodyti emocijų ar meilės tikrai skiriasi nuo daugumos šeimų ir giminių Lietuvoje“, – kalbėdama su Žmonės.lt pastebi moteris.

Nors apie turkus ir sklando daug teigiamų stereotipų, tačiau netrūksta ir neigiamų. Vienas jų – kad turkai gali turėti kelias žmonas. Ar tai tiesa?

„Islamo religija leidžia turėti kelias žmonas. Man iš tikrųjų pikta, nes labai dažnai tenka susidurti su bloga turima žmonių informacija ir pastebėjau, kad dauguma žmonių turi susidarę blogą nuomonę apie Islamą ir visas islamiškas šalis, viską sujungia į vieną ir mano, kad visose islamiškuose šalyse vyrauja tas blogas pavyzdys ir istorijos, kurios yra girdimos Afganistane ar Saudo Arabijoje. Tikrai ne visur yra pripažįstamos kelios žmonos ir tarp šių šalių yra Turkija. Čia tai yra draudžiama ir legaliai jūs galite turėti tik vieną žmoną, tad kelių žmonių konceptas čia nėra suprantamas ir toks neegzistuoja“, – teigė G.Dalyaprak.

Ji tikra – Turkija yra tikrai puiki šalis atostogoms. Mat ji neapsiriboja „viskas įskaičiuota“ atostogomis Antalijoje ir aplink, bet gali pasiūlyti ir kur kas daugiau. Tiesa, gyventi čia sudėtinga.

„Atvažiuoti gyventi į Turkiją būtent dabar aš nerekomenduoju. Šiuo metu Turkija susiduria su įvairiomis vidinėmis problemomis (ekonomika, politika, teisė), tad tikrai gerai pagalvočiau, ar verta čia važiuoti dabar? O juk ir Lietuva pastaruoju metu rodo tikrai gerus rodiklius ir gyvenimas tik gerėja, tad, manau, pilnavertiškesnis ir ramesnis gyvenimas bent jau šiuo metu būtų Lietuvoje“, – teigia moteris.

Ji tikina, kad darbo rinka užsieniečiams buvo ir dar vis yra sunki. Susirasti gerą, legalų darbą yra sunku, nes taikoma daug įvairių apribojimų ir taisyklių.

„Tai tikrai ne ta šalis, į kurią reiktų važiuoti užsieniečiui, jei ieškote darbo ar karjeros galimybių. Tam, kad darbovietė galėtų įdarbinti vieną užsienietį, įmonėje turi dirbti tam tikras skaičius turkų, tad įmonė turi įrodyti, kodėl verta darbinti į šią poziciją užsienietį, o ne savo pilietį turką. Tarp lietuvaičių ar kitų užsieniečių moterų, manau, vienas populiariausių darbų yra dirbti anglų kalbos mokytoja darželyje ar mokykloje, kadangi tokios įstaigos ieško native ar non native english speaker užsieniečių. Na, o patiems turkams, ar ir nebūtinai, susirasti darbelį gamyklose, kavinėse, sandėliuose ir panašiai, nemanau, kad yra sunku. Bet ar už tai moka gerai? Žinoma, kad ne. Tad susirasti darbą turkui už minimalų atlyginimą, nemanau, kad sunku, bet įsitvirtinti darbo rinkoje, kur būtų turimos geros darbo sąlygos ir vidutinis ar aukštesnis atlyginimas, tampa vis sunkiau.

Lyginant su Lietuva, čia, Turkijoje, minimalus ar vidutinis darbo atlyginimas yra maždaug dvigubai mažesnis, bet nuomos, maisto ar paslaugų kainos Turkijoje neatsilieka nuo Lietuvos. Turkijoje gyvena 85 milijonai gyventojų, tad, žinoma, čia yra nemažai ir turtingų, ir labai turtingų žmonių.

Pastaruosius 2-3 metus atskirtis tarp turtingų ir ne tikrai padidėjo ir vis didėja esant ir toliau didelei infliacijai ir ekonominėms problemoms“, – pokalbį su Žmonės.lt baigė G.Dalyaprak.