Vadovautis širdimi ar protu? Tai lemia mūsų smegenys
Gyvenimą užklupus vienokiems ar kitokiems išbandymams, sunkioms situacijoms, kartais imame savęs klausti – kuo šįkart vadovautis: protu ar širdimi? Ir nors situacijų bei paties gyvenimo įvairiapusiškumas mus priverčia kartais vadovautis vienu, kartais – kitu, visgi visą žmoniją būtų galima suskirstyti į dvi dalis: į tuos, kurie dažniausiai sprendimus priima vadovaudamiesi emocijomis (širdimi) ir į tuos, kurie sprendžia protu.
Mąstantieji ir jaučiantieji, logiškieji ir jautrieji, racionalieji ir emocionalieji – tokios ir kitos charakteristikos apibūdina šiuos žmonių skirtumus. Tačiau savitas reagavimo ir sprendimų priėmimo būdas neatsiranda iš niekur. Pasirodo, emocionaliesiems ir logiškiesiems būdingas kitoks smegenų aktyvumas ir, ko gero, būtent tas aktyvumas apibrėžia tokią skirtingą reakciją.
Tai buvo atskleista vieno mokslinio tyrimo metu, kuomet buvo vertinama žmonių empatija – vieno žmogaus reagavimas į kito žmogaus būseną, savijautą. Empatija gali būtų afektyvinė ir kognityvinė.
Taip pat skaitykite: Ką iš tiesų slepia frazė „esu užsiėmęs“?
Afektyvinė empatija susijusi su fiziniu reagavimu į kito žmogaus būseną, kognityvinė empatija pasireiškia stipresniu supratingumu. Dažnai įvairiomis psichikos ligomis sergantieji pasižymi empatijos stoka, ypač afektinės.
O žmonės, pasižymintys afektine empatija, dažniausiai ir patys yra jautresni, lengviau praranda emocinę pusiausvyrą ir sprendimus priima vadovaudamiesi emocijomis.
Taigi tyrimo, apie kurį rašoma žurnale „Neuro Image“, metu buvo tiriami 176 dalyviai ir jų pilkoji smegenų medžiaga: jos tankumas, kiekis įvairiose smegenų srityse. Pasirodo, žmonės, kurie pasižymi aukštesne afektyvine empatija ir emocionalumu, smegenų vidurinėje dalyje turėjo tankesnę pilkąją medžiagą. Tie žmonės, kurie pasižymi kognitvine empatija ir šaltesniu protu, tankesnę pilkąją medžiagą turėjo visiškai kitoje smegenų dalyje.
Rezultatai parodė, kad empatija yra daugiakomponentis reiškinys, kuris priklauso ne tik nuo išorinių faktorių, bet ir nuo individualios žmogaus smegenų struktūros. Panašiai ir su reagavimu į kitas gyvenimiškas situacijas – tai nėra nulemta vien konkrečių aplinkybių, mūsų auklėjimo, įsitikinimų, tai tiesiog užkoduota mūsų smegenyse.
Taip pat skaitykite: 7 emociškai stiprių žmonių būdo bruožai
Todėl neverta graužtis, jei į kažką sureagavote per daug emocionaliai ar į kažką sureagavote per šaltai. Taip veikia jūsų smegenys. Tačiau svarbu ir tai, kad kiekvienam iš mūsų būdingi abu reagavimo būdai, tik vienas jų yra vyraujantis. Ir pasiekti pusiausvyrą, reaguoti sąmoningiau bei palaikyti pusiausvyrą tarp abiejų reagavimo būdų tikrai galima.