Vaikino išpažintis. „Turiu problemą. Ir tai jūs – moterys“

Esu Juozas (vardą pakeičiau pats), dvidešimt šešerių ir esu pasimetęs (nuskambėjo kaip įžanga iš anoniminių alkoholikų klubo)...

Turiu problemą ir ji – apie moteris. Gal tas ir nebūdinga „tikriems ir tvirtiems“ vyrams, bet labai prisirišu prie jų – jūsų – moterų.

Prologas. Gyvenimas lyg ir teka įprasta vaga, juodos ir baltos dienos, mėgstu jas vadinti „popsūchinėm“. Kai lyg ir nieko įdomaus ir neįprasto nevyksta, diena keičia naktį, naktis – dieną, kai švelniai savo gyvenimą vadini egzistavimu, atsiranda Ji.

Užbėgdamas įvykiams už akių, norėčiau pridurti, kad su TUO gyvenime buvau susidūręs tik dukart. Taip, man dvidešimt šešeri ir gal esu pernelyg senamadiškas ar tų „senobinių“ pažiūrų, bet ne čia esmė.

Taigi, juodos ir baltos dienos, monotonija ir kaip perkūnas iš giedro dangaus – Ji.

Nesu iš tų, kurie įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Atsirado. Pradėjome bendrauti. Lyg ir nieko, daug bendro, įdomu. Matomės vis dažniau, kol galų gale, kaip yla iš maišo, išlenda pirmoji (ir, matyt, pagrindinė) mano silpnybė – prisirišimas.

Nors po pirmosios meilės kokį milijoną kartų sau žadėjau, kad daugiau jokių prisirišimų, jokio „fanatizmo“, bet kur tau… Rožiniai akiniai ant nosies ir pirmyn… Klimpsti. Pats tą suvokdamas, nesipriešini. Nesipriešini, nes patinka. „Drugeliai pilve“, mintys, atrodo, neįtikėtini planai ateičiai… Stop!

Trumpam ir vėl grįžti į realybę, mąstai blaiviu protu: „Koks blaivus protas, po velnių? Taigi, pažiūrėk, kokia ji nereali...“.

Niekam ne paslaptis, kad po kurio laiko „nutinka“ ir ta „pirmoji naktis“. Ir čia jau viskas. Taškas.

Grįžtant prie anksčiau minėtų „senobinių pažiūrų“ – turiu tokią (gal iš šalies žiūrint, ir nesveiką bei nebūdingą šiuolaikiniam vyrui) nuostatą – „pirmoji naktis“ tik po „drugelių“, tik po to, kai pats sau ištari: „taip, tai ji“.

Daugelis draugų dėl to dažnai manęs tiesiog nesupranta ir nuolat kartoja: „Bet gi juk tu „bachūras“, kokios meilės? Kokie jausmai? Esi tu, yra panelė, padarei „reikalą“, abu laimingi, abu apsipatenkinę, abu gavot, ko norėję, einat savais keliais“. O aš taip negaliu.

„Pirmoji naktis“ man visada buvo tas atsparos taškas, kai kelio atgal nebėra, kai įsipareigojai.

Apie savo „pirmąją“ daug nepasakosiu, buvom ganėtinai jauni, nekandę gyvenimo. Gyvenom šalia, bendri draugai, bendri pažįstami, įklimpom abu. Buvo gera, bet po penkerių metų atėjo momentas, kai pradėjau suprasti, jog jai reikia daug daugiau, kad ji nori gyventi gražų gyvenimą, kurio, deja, jai suteikti negalėjau.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Išvykstu, nes čia būti man per sunku“

Šiuo metu ji turi vaikiną, gyvena neblogai, bent jau iš profilio „Facebook“ tinkle ji atrodo laiminga. 

Gal tai buvo mano klaida, gal turėjau labiau stengtis, suprasti, kad viskas ateity, bet žingsnį padariau. Nuo to momento pasižadėjau nesigręžioti į praeitį ir dėl nieko nesigailėti (tai iki šiol sekasi puikiai). Šiuo metu ji turi vaikiną, gyvena neblogai, bent jau iš profilio „Facebook“ tinkle ji atrodo laiminga. Kartais susimatome, bet tapome svetimais. Džiaugiuosi dėl jos.

Na, o antroji buvo išskirtinė. Susitikome netyčia. Su draugu buvome mieste, sutikom jas. Draugui patiko jos draugė, man – ji. Daug vilčių nedėjau, ji išvaizdi, protinga, turinti savo būstą, o kas aš? Paprastas „bachūriukas“, užaugęs „barakuose“.

Po antro ar net trečio pasimatymo pradėjau pastebėti, kad ji į mane žiūri „kitaip“. Susirašinėjom, susitikom, šįkart jau dviese. Atskrido Amūras, pataikė. Lyg ir į abu.

Pokalbiai iki paryčių (kartais net į darbą vėluodavau, kadangi turėjau grįžti namo, palįsti po dušu, persirengti, o juk skirtis taip nesinorėjo), pirmi pasimatymai...

Pakvietė pas save. Vienas, antras kartas, pradėjau pastebėti, kad pas ją nakvoju dažniau nei namie. Ir štai ji pasiūlė susirinkti „manatkes“ ir kraustytis pas ją.

Nenorėjau, nebūdinga man gyventi pas kažką, nuo kažko priklausyti, bet rožinės spalvos akiniai ir tas skraidantis daiktas, liaudyje vadinamas Amūru, padarė savo.

Po savaitės reabilitacijos kroviausi daiktus. Atgal, namo. Žinojau, kad ji nori daugiau pastovumo, tvirtesnio užnugario gyvenime. Žinojau, kad galiu jai tą suteikti, tereikia laiko, truputį laiko...

Gyvenom kartu. Mėnesiukas, kitas, trečias. Viskas gražu, viskas gerai. Šeimyninis gyvenimas, buitis, bendros problemos (aišku, mano problemos – yra mano problemos, tavo problemos – mūsų problemos). Taip, jų turėjau, dar iš praeities, ir apie jas ji nežinojo. Nepasakojau. 

Pradžioje dėl jos bijojau, turėjau priešų, stengiausi jos vienos nepalikti, neleisti vienai grįžti iš darbų (dirbo ji nors ir netoli namų, bet grįždavo vėlai), į laiptinę visada užeidavau pirmas. Laikui bėgant susitvarkiau, ir tapo ramu.

Draugų ir pažįstamų ji daug neturėjo, tad dažniausiai laiką leisdavome kartu. Pats to nepastebėdamas, atsiribojau nuo draugų, nors jie manęs nepalikdavo, visada kviesdavo kartu, bet ji nenorėjo. Gal „maniškiai“ buvo šiek tiek kitokio kontingento nei ji. Visada rasdavom kompromisą, be pykčių. Draugai suprasdavo.

Gyvenom gražų gyvenimą. Stengiausi jos namie nelaikyti, netgi priešingai – siūliau susitikti su draugėmis, prasiblaškyti. Ji nebuvo iš tų „klubinių“, tad dažniausiai pati nenorėjo. Supažindinom vienas kitą su tėvais, skraidėm pas jos mamą pailsėti, ir viskas lyg ir buvo gerai.

Tačiau vėliau pradėjau pastebėti, kad retkarčiais ji tampa šalta. Klausdavau, kalbėjomės, sprendėm problemas. Ji turėjo problemų su sveikata, tad spausti nenorėjau. Gydėmės, rūpinausi ja. Buvo bemiegių naktų, o rytais – kaip zombis – į darbą. Bet tas man netrukdė. Mylėjau.

Lygiai prieš metus apsisprendžiau gultis „po skalpeliu“ (standartinė „vyriška“ operacija – nosies pertvaros tiesinimas). Ligoninėje – beveik savaitė. Jos prašiau dažnai nevažiuoti, juk ji dirbo beveik iki išnaktų, o maitino Lazdynuose nors ir juokingai, bet sočiai. Paleido, grįžau. O ji kaip nesava.

Vėlgi sėdam, kalbamės, ji nieko nepasakoja. Viskas gerai. Tiesiog, nėra nuotaikos. Tada supratau, kad nė velnio čia ne gerai. Ji – atšalo, o aš nežinojau, ko griebtis. Lygioj vietoj, iš niekur nieko...

Po savaitės reabilitacijos kroviausi daiktus. Atgal, namo. Žinojau, kad ji nori daugiau pastovumo, tvirtesnio užnugario gyvenime. Žinojau, kad galiu jai tą suteikti, tereikia laiko, truputį laiko...

„Noriu pabūti viena“ – galutinis jos verdiktas.

Nuo to laiko matėmės tik vieną kartą, praėjo beveik metai, o aš vis dar negaliu jos išmesti iš galvos.

Pakeičiau darbą. Nors ir po operacijos, grįžau į kikbokso treniruotes, stengiuosi keisti savo gyvenimą, gal tiksliau – pradėti jį kurti, kurti tokį, kokio aš visada norėjau.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Esu emigrantė, iš Norvegijos grįžusi dėl meilės“

Lyg ir sekasi, atsidariau įmonę, reikalai kyla aukštyn, kas savaitę kažkur „gastroliuoji“, kažkur būni, kažką veiki, gyveni sau.

Draugai, draugės, pažįstami, bet... Baisu kurti naujus santykius. Matyt taip bus iki kitos „jos“, iki kito Amūro šūvio.

Ir tikiuosi – jis jau bus paskutinis.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimi?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Geriausių ir portale publikuotų istorijų autoriams atiteks „Cascada“ (nagai.lt) įsteigtas prizas – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį (vertė –  31,28 euro).

Rinkinį sudaro:

• atstatomasis nagų balzamas su keratinu – keratinas atstato ir sustiprina nago struktūrą, o drėkinamosios balzamo medžiagos drėkina nagą ir atstato drėgmės pusiausvyrą pačiame nago pagrinde; 
• apsauginis nagų lakas su keratinu – saugo nagus nuo pažeidimų bei juos maitina. Sudėtyje esantis keratinas sustiprina „Trind“ atstatomojo nagų balzamo su keratinu gydomąjį poveikį;
• nagų odelių balzamas – turi dvigubų liposomų, kurios skatina odą gaminti daugiau geresnių savybių odos ląstelių, taip pat yra drėkiklių, kurie gali sulaikyti drėgmę odoje ilgesnį laiką.