Šiandien pamatę žmogų su lazdele niekaip nereaguojame: savaime suprantama, kad sulaukus senatvės ar lūžus kojai reikia atramos. Bet netrūksta vyrukų ir moterų, kurie mena, kad kadaise VAIKŠČIOJIMO LAZDELĖ buvo pagrindinis stileivų aksesuaras.
Neglamūrinė vaikščiojimo lazdelės istorija – ilgiausia. Ji atsirado turbūt Biblijos laikais, kai dauguma keliauninkų, pradedant Jėzumi Kristumi, kulniuodavo pėstute: lazda buvo patikima palydovė ginantis nuo galvažudžių ir gelbstint pavargusias kojas. Ar nuo priešistorinių laikų kas nors pasikeitė? Žudikai už kampo netyko. Bet lazdelėmis vis dar naudojasi ilgų distancijų mėgėjai, žmonės, turintys sveikatos problemų, sunkiai judantys senukai, silpnai matantys ir neregiai – baltųjų lazdelių savininkai. Mados ateina ir praeina, o lazdelės visada reikės kaip labai praktiško daikto.