Kokia vaikystė be MEDINIO ARKLIUKO? Juk tai ne šiaip žaislas, o brangus nerūpestingų ir laimingų laikų simbolis. Kaip ir visi kultiniai daiktai, jis turi savo istoriją, apaugusią faktais ir legendomis.
Žaidimas su tokiu žaislu buvo laikomas kilnia veikla, verta būsimų didvyrių. Pasakojama, esą grėsmingasis Čingischanas niekada nesiskyrė su savo supamuoju žirgu, laikė jį garbingiausioje jurtos vietoje, pasiimdavo į tolimiausius žygius ir dėkodavo už išsipildžiusias svajones, gimusias ant jo nugaros.
Jaunasis Aleksandras Didysis irgi mėgo suptis ant medinio arkliuko. Matyt, nuo to prasidėjo jo meilė žirgams, kurią puoselėjo visą gyvenimą. Pasak legendos, Napoleono Bonaparto brangintas medinis bėris „šuoliavo“ greta savo šeimininko visą gyvenimą, neapleido valdovo net jo vienatvės dienomis Šventosios Elenos saloje. Kai kalinys mirė, jį saugoję ir itin gerbę anglų kareiviai suprato, kad medinuką privalo palaidoti kartu tame pačiame nežymėtame kape.
Manoma, kad viso pasaulio vaikų trokštamas žaislas atsirado V mūsų eros amžiuje Graikijoje