Vaikystėje patirta trauma: kaip tai veikia tolimesnį asmenybės vystymąsi?

Ekspertų tikinimu, vaikystėje patirtas smurtas sukuria ilgalaikius randus, sugadina mūsų pasaulio matymą ir „užprogramuoja“ smegenis, blogiausiu atveju, net ir visą gyvenimą trunkančiomis savidestrukcinėmis mintimis.

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaikystės traumos, tokios kaip seksualinis išnaudojimas, patirtas smurtas, tėvų skyrybos ar alkoholizmas šeimoje, didina širdies ligų, insulto, diabeto ar depresijos riziką vėlesniame amžiuje, taip pat turi didžiulės įtakos psichologijai.

Maža to, ankstyvame amžiuje išgyventas smurtas kur kas labiau skatina rizikingą elgesį tolimesniame gyvenime – polinkį į įvairias priklausomybes (rūkymą, alkoholizmą, narkotikų vartojimą), dažną seksualinių partnerių kaitaliojimą.

Ilgalaikio tyrimo metu atskleista, kad traumas patyrę vaikai, išgyvenę šešias ar daugiau nepageidaujamų ir neigiamų vaikystės patirčių, mirė beveik 20-čia metų anksčiau už tuos vaikus, kurie vaikystėje jokių traumų nepatyrė.

Remiantis Australijoje atliktais tyrimais, vaikystėje patirta trauma taip pat veikia tolimesnį gebėjimą kurti sveikus ir ilgalaikius santykius. Tai parodė tyrimas, kurio metu buvo stebimi daugiau kaip 21 tūkst. vaikystėje smurtą patyrusių žmonių, dabar jau sulaukusių 60 metų ar daugiau.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikystėje traumą patyrę asmenys kur kas sunkiau geba kurti ilgalaikius santykius, sunkiai pasitiki kitais žmonėmis, jiems trūksta pasitikėjimo savimi. Maža to, smurtą vaikystėje patyrę jau brandaus amžiaus sulaukę asmenys kur kas dažniau save įvardijo kaip „visiškai nelaimingus“ arba „nelabai laimingus“.

Vis dėlto vaikystėje patirta trauma – dar nėra nuosprendis. Ekspertų tikinimu, kognityvinė elgesio terapija ar sąmoninga meditacijos technika – puikūs būdai, pažvelgus į save giliau, išmokti patirtas traumas įveikti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: auklėkite ne vaikus, o patys save