Valdovų rūmuose pirmąkart pristatyti baltų genčių istoriją menantys kostiumai

Vakaro metu susirinkusiai publikai pristatyti net 56 baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumai. 

Kiekvienos genties kolekciją sudaro aštuoni – 4 moterų ir 4 vyrų – kostiumai. Jie spindi įvairove – ir jaunų merginų bei vaikinų, ir ištekėjusių moterų bei vyrų. Taip pat pristatyti ir skirtingais metų laikais dėvimi drabužiai, itin svarbios detalės – nuo žiedo ant mažojo piršto iki tam tikrai genčiai būdingo apavo, specifinio audinio ir jo spalvos.

Genčių pristatymuose vyravo vis kita nuotaika ir simboliai. Štai sėlių gentis pristatyta šokiu, muzika ir poezija. Kuršiai į sceną įžengė nešini žibintais, simbolizuojančiais iš jūros grįžtančių žvejų laukimą. Originalių spalvų suteikė ne tik choreografijos, bet ir šviesos, garso ir vaizdo sprendimai. Juos kūrė vaizdo menininkas Rimas Sakalauskas, jau įvertintas ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu. Kostiumams pristatyti buvo išnaudoti ir rūmų balkonai, bokštai, kurie, nuspalvinti 3D projekcijų, tapo scenografijos dalimi.

„Baltų genčių kostiumai – tai galutinis potėpis lietuviško drabužio istorijos pristatyme. Prieš kelerius metus pradėję istorinio kostiumo atkūrimo darbus, iš įvairiausių detalių – daugiausia audinio skiaučių, papuošalų ir aksesuarų – surinkome jo ištakas menantį – istorinį – baltų genčių drabužį. Dainų šventės proga dovanosime šią ypatingą mūsų visų šaknis menančią kolekciją ir reginį“, – sako viena iš kolekcijos kūrėjų, Lietuvos liaudies kultūros centro dizainerė-tekstilininkė Danutė Keturakienė.

Specialiai šiam pristatymui Valdovų rūmų kieme buvo įrengta scena bei podiumas – juose rodyta vyro ir moters istorija, pasakojama ne tik įvairių genčių, bet ir skirtingų metų laikų, žmogaus amžiaus tarpsnių. „Pristatymo idėja kilo iš noro pažvelgti į genčių istoriją iš dabartinio žmogaus perspektyvos – sujungti istoriją ir dabartį į viena. Šiuolaikinė muzika ir šokis ir yra arčiausiai tos archajinės dvasinės būsenos, kuri net ir negali būti priskirta konkrečiam laikotarpiui“, – sakė A.Šeiko.

Prie kostiumo atkūrimo prisidėjo archeologė dr.Daiva Steponavičienė, archeologas-juvelyras Evaldas Babenskas, juos gamino grupė geriausių Lietuvos meistrų: audėjai, apavo konstruktoriai, juvelyrai, kalviai. Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti kostiumų kolekcija atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Ją papildo juvelyriniai dirbiniai, odiniai aksesuarai, darbo įrankiai ir ginklai.

Reginį papuošė pripažinti šalies atlikėjai – saksofonistas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras „Brevis“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, pučiamųjų kvintetas, aktorius Vaidotas Martinaitis ir šiuolaikinio šokio šokėjai Aušra Krasauskaitė, Darius Berulis, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Petras Lisauskas bei kiti.