Vasarą Deimantė Andriuškaitė džiaugiasi: neregėti atradimai ir vietos, kur kadaise lankėsi pati Scarlett Johansson

Aktyviai laiką leisti mėgstanti Deimantė Žmonės.lt prisipažino, kad Japonija – tikra atradimų šalis. Savaitę čia praleisti ji nusprendė lankant žymias vietas ir pasineriant į Tokijaus ritmą.

„Japonijoje viskas kitaip, nei Europoje. Iš pradžių gali atrodyti, kad vietiniai kiek šalti ir drovūs, bet iš tikrųjų yra labai svetingi bei nuolankūs žmonės“, – pasakoja modelis.

Jeigu pasiklysti ar nežinai, kur eiti, užtenka tenykščiams parodyti vietos pavadinimą telefone ir jie net palydi iki norimo objekto.

Nors Tokijaus centre dauguma kalba angliškai, bet nuklydus kiek toliau darosi sunku miestiečius suprasti.

Deimantė džiaugiasi, kad nepaisant to, kur be nueisi, kokiame restorane apsilankysi, ten tau visuomet pateiks meniu versiją anglų kalba. Ką jau kalbėti apie žmonių svetingumą. „Žavi tas jų įprotis nusilenkti ir maloniai nusišypsoti.“

Restoranai šioje šalyje neįprastai maži. Tokių ji beveik nemačiusi. Mergina pasakoja, kad būtent dėl to kiekviena valgymo įstaiga atrodo itin sausąkimša. „Vienoje eilėje dažnai pastatyti tik trys ar keturi staliukai. Patiekiamas sveikas, daug vertingų medžiagų turintis šviežias maistas. Bus sunku Lietuvoje valgyti sušius, kai jau paragavau tikrų japoniškų“, – juokiasi gražuolė.

Anot jos, nors sachurų žydėjimo metas jau praėjo, tačiau gatvės vis tiek džiugina akį įmantriais augalais ir savo originalumu. Šiuo metu Tokijuje termometras rodo 29 laipsnius, tad gera mėgautis vasara.

Beveik pačiame miesto centre apsigyvenusiai Deimantei viskas tarsi ant delno. Vakar ji lankėsi garsiame viešbutyje ir restorane, kuriame buvo filmuota kino juosta „Lost in Translation“ („Pasiklydę vertime“). Taip, ten pat, kur kažkada savo aukštakulniais bateliais kaukšėjo įspūdingoji Scarlett Johansson. O kitą dieną nuvykusi į vieną gražiausių Tokijaus šventyklų ji matavosi šilkinį kimono.

„Kimono turiu ir namuose. Per Šv. Kalėdas gavau iš draugės dovanų.“

Kalbėdama apie madą ir vietinių stilių, Deimantė atvirauja, kad įvairovės Tokijuje kol kas nematė. Žinomų dizainerių ir prekės ženklų drabužiai kainuoja daugiau nei Europoje, todėl dažnas japonas viską siunčiasi iš JAV, Didžiosios Britanijos.

„Tiesa, mačiau keletą crazy paauglių. Bet šiaip miestiečiai santūrūs. Ypatingai vyrai. Juodos kelnės ir marškiniai. Kitaip apsirengusių beveik nerasi.“