Antanas Žmuidzinavičius – Velnioniški kontraktai

Antanas Žmuidzinavičius / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka
Antanas Žmuidzinavičius / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka
Daiva VILKELYTĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Ilgo ir kiekybe stebinusio Antano ŽMUIDZINAVIČIAUS (1876 –1966) ryškiausias gyvenimo pasiekimas yra ne du tūkstančiai nutapytų drungnų peizažų, o vienintelis pasaulyje kauniškis Velnių muziejus. Sovietmečio ateistų surinktą šelmių kolekciją, kuriai iš Ganos atvežęs „trumparankį velnią“ padovanojo net LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Justas Paleckis, nūnai per metus aplanko apie 30 tūkstančių smalsuolių.

Velnių muziejus populiarumo apogėjų pasiekė brandžiuoju sovietmečiu. Kad tilptų iš buvusių sovietinių respublikų sugužėjusios klegančių moksleivių minios, pro kurias muziejininkams būdavo sunku prasibrauti į darbą, 1983-iaisiais pridurtas masyvus priestatas – erdvūs vis gausėjančių velnių namai. 1987-aisiais velniūkščiais grožėjosi 586 950 lankytojų, arba pusantro karto daugiau žmonių, nei tuo metu Kaune gyveno miestelėnų.

Šiandien šėtono piligrimų srautai sutirpo iki suvaldomos apimties, o kolektyvinio propagandinio darbo rezultatas gana skoningai adaptuotas. Muziejaus eksponatai pristatomi šiuolaikiškai, su atlaidžia šypsena – kaip mitologijos, fantazijos ir kūrybiškumo gaivalas, o ne ateistinio kovos fronto eiliniai.