Kodėl šiandien į namus reikėtų parsinešti verbą?
Linksmą posakį „Verba plaka, ne aš plaku“ šiandien išgirsite ne vieną kartą – juk Verbų sekmadienis. O gal jau buvote išplakti artimųjų? Jei taip, ar žinote kokia šio veiksmo ir pačios verbos reikšmė?
Verbų sekmadienį, likus savaitei iki Velykų, seniau būta įvairiausių papročių ir prietarų, kuriuos dabar esame primiršę, tačiau kai kuriuose Lietuvos kaimuose jie vis dar gyvi.
Rytinis ritualas
Manyta, kad šventintos verbos, parsineštos iš bažnyčios, atneš laimę, saugos namus ir juose gyvenančius žmones.
Verbų sekmadienį kuo anksčiau būdavo einama su verba išplakti miegančių šeimos narių. Tikėta, kad sėkmė ir sveikata lydės tą, kuris anksčiau atsikels ir spės pirmas išplakti artimuosius. Iki dabar visi gerai žino eilėraštį, kurį sakydavo plakant: „Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol sulūš.“ Visgi sveiki turėtų būti ir tie, kuriuos plaka, nes manyta, kad medžių ir žalumynų galia stiprybės suteikia ir žmogui.
Verbų sekmadienis yra svarbus visame katalikiškame pasaulyje. Pagal Evangeliją, tai Palmių sekmadienis. O Lietuvoje nuo senų laikų į bažnyčią būdavo nešamasi kadagio šakelę. Ir dabar į turimą gražią pintą, mugėje pirktą verbą įkišama kadagio šakelė.
Apsaugo namus ir pritraukia laimę
Lietuviai tikėjo, kad pašventintos verbos apsaugo namus nuo negandų (gaisro, žaibo, vagysčių), pritraukia sėkmę. Manyta, kad šventintos verbos, parsineštos iš bažnyčios, atneš laimę, saugos namus ir juose gyvenančius žmones.
Todėl verbomis lietuviai dabindavo ne tik įvairius namų kampus, ir sienas, bet dėdavo į vazą, užkišdavo už staktos. Tie, kurie turėjo avilius, verbą įdėdavo ir į avilį, kad medaus būtų gausiai, nešdavo į arklides, o kai kurie ūkininkai verba smilkydavo gyvulius, kad šie būtų sveiki ir svetima akis nenužiūrėtų. Kitaip tariant, viskas, prie ko būdavo prisiliečiama su verba, turėjo suteikti gausos ir sveikatos.
Dabar verba – labiau dekoracija
Nors dabar žmonės verbas perka labiau kaip dekoraciją, kuri papuoštų namus, per daug nesigilindami nei į jos reikšmę, prasmę, nei į paskirtį, istorikai pastebi, kad verba gali būti pasaulio medžio simbolis – tiek savo forma, tiek raštais.
Visgi, net jei verba jums tik dekoracija, ji išties labai atspari laikui ir gali išbūti nepakitusi labai ilgą laiką. Kai kurie žmonės verbas išlaiko net daugiau nei kelis dešimtmečius.
Visgi dalis žmonių kasmet įsigyja naują, o turimą seną išmeta, nes mano, kad senoji ne tik kaupia dulkes, bet ir blogą energiją, emocijas, panašiai kaip džiovinti gėlių žiedlapiai ar kitos džiovintos gėlės. Tačiau seniau manyta, jog verbos išmesti negalima, ją būtinai reikia sudeginti. Jei norite verbą atgaivinti ar panaikinti susikaupusias dulkes ir toliau laikyti namuose, paprasčiausiai apipurkškite vandeniu ir ji toliau stovės ir puoš namus.
Kai kurie mano, kad verba sutraukia to žmogaus, kuris ją riša, energiją. Todėl negalima verbos rišti piktam, liūdnam, reikia būti geros, pakilios nuotaikos.
TAIP PAT SKAITYKITE Šienligė. Kaip sau padėti?