Verslininkė Alesia Mačiulis atvėrė duris į savo stilingą gyvenimą

Mada. Prieš dešimt metų į Lietuvą iš Baltarusijos gyventi persikėlusi Alesia visada domėjosi mada, stilingai atrodė, bet visa tai darė be didesnių pastangų: kad ir ką apsivilkdavo, viskas būdavo lyg nulieta. Dailiai rengtis ją išmokė mama, būtent iš jos stiliaus pojūtį ir paveldėjo. „Kai dar buvau maža mergaitė, mama įskiepijo didžiulę meilę drabužiams. Nors gyvenome deficito laikais, kai ko nors užsimanęs lengvai negalėjai gauti, ypač importinių prekių, mamos spintoje kabėjo daug gražių apdarų. Per blatą buvo galima viską sutvarkyti (juokiasi). Mama turėjo suomiškų batų, itališkų megztinių, kaip dabar atsimenu, dvejas juodas ir smėlio spalvos verstos odos aukštakulnes basutes – kokios jos buvo elegantiškos! Niekada savęs nelaikiau madiste, tiesiog rengdavausi tai, kas atrodė gražu, kas pasitaikydavo po ranka. Galiu tik pasidžiaugti, kad gerai pavyksta“, – nusišypso.

Nors gali atrodyti, kad jos drabužinėje – vien prabangių prekių ženklų apdarai, – o jų ten irgi tikrai yra, – nuo galvos iki kojų tik „Chanel“ Alesia niekada nevilkėtų, net jeigu ir būtų galimybių nuolat puoštis šių mados namų apdarais: „Visiškas savitumo praradimas. Žiūrėdami į mane gatvėje žmonės matys „Chanel“ sijoną, švarkelį, rankinę, batelius, bet ne Alesią. Aš to visai nenoriu, todėl su stiliumi ir prekių ženklais mėgstu pažaisti. Mielai derinu prabangų papuošalą prie paprasto kašmyrinio megztuko ar baltų marškinėlių – kad ir „H&M“. Pamačiusi prekę negalvoju: „O, gera firma, reikia imti.“ Jeigu „Prada“ batelių modelis man visai nepatinka, tikrai jų nepirksiu vien todėl, kad dabar madingi, o padą puošia brangi etiketė. Galiu tik išskirti Ellos Tatarinovos kurtus mados namų „Femmes Fatales“ drabužius – jų turiu ne vieną, ir ką beužsivilkčiau, viskas tinka idealiai. Juos dėvėdama jaučiuosi ypač gerai, o ir viešėdama užsienyje iš stilingų žmonių sulaukiu komplimentų, kad atrodau super!“

Įkvėpimo ir aprangos idėjų Alesia semiasi permesdama akimis naujausias nuotraukas iš mados savaičių – pasmalsauja, ką artėjančiam sezonui siūlo žinomi dizaineriai. Tačiau socialinėje erdvėje neseka nė vieno mados tinklaraštininko, nes šie atrodo vienodi ir negalintys nustebinti originalumu: „Kopijuoja vienas kitą ir siūlo tuos pačius penkis sezono must have daiktus... O kur individualumas? Mano stilius – klasikinis ir dažnai nesikeičia. Nemėgstu drabužių, bjaurojančių figūrą, kai nebegali atskirti, priešais stovi moteris ar vyras. Drabužis turi pabrėžti gražiausias kūno vietas ir paslėpti trūkumus. Pati esu labai moteriška, todėl stengiuosi parodyti liemenį, kojas. Aš patenkinta tuo, kaip atrodau, stengiuosi išlaikyti dailias kūno linijas žaisdama lauko tenisą, užsiimdama joga, bet tik todėl, kad pati to noriu, o ne dėl to, kad būtinai reikia. Jokioje srityje nesiekiu tobulumo, neinu iš proto ir dėl išvaizdos. Esu spontaniška, tikrai galiu ir neišsičiusčiusi išeiti iš namų, o didžiausia kančia man – makiažas. Aš mažai dažausi, nes negaliu pakęsti pudros ir blakstienų tušo... Nors esu 179 centimetrų ūgio ir vaikystėje dėl to, kad esu aukšta, kompleksavau, dabar norėčiau būti net keliais centimetrais aukštesnė.“ Nors Alesia blogerių stileivų neseka, pačios paskyra socialinėje erdvėje mirga nuo estetiškų fotografijų, kuriose atsispindi jos kasdienybė Lietuvoje, su darbu susijusios ir laisvos akimirkos užsienyje. „Išduosiu paslaptį, kodėl mano instagramo paskyroje nuotraukos atrodo taip gerai. Aš beveik nustojau fotografuoti mobiliuoju telefonu ir darau tai profesionaliu fotoaparatu. Visai kita kokybė.“

Maistas ir gėrimai. „Dievinu maistą! Labai mėgstu skaniai pavalgyti, nes tada geriausiai atsipalaiduoju“, – kiek nustebina Alesia, juk pažvelgęs į ją nepagalvotum, kad per dieną į lėkštę įsideda daugiau nei vieną porciją šviežių daržovių salotų. Tačiau dietomis moteris netiki, nes tai, anot jos, yra tiesiausias kelias į nutukimą: „Po bado dienų kilogramai greitai grįžta ir vėl svarstyklės ima rodyti daugiau, negu norėtum. Kai matai, kad kiti valgo, ką tik nori, ir nestorėja, o tu taip negali, pradedi savęs nemylėti. Sugalvojau kitą būdą. Pavyzdžiui, labai mėgau bulves ir visus bulvių patiekalus, todėl save įtikinau, kad jų nebemėgstu, ir pradėjau žiūrėti kaip į neskanią daržovę. Kai dabar paragauju, organizmas atmeta iš karto. Kaip ir karvių pieno produktus, todėl renkuosi tik gaminius iš ožkų ir avių pieno. Retai skanauju saldumynų, duonos, bandelių. Mėgstu šviežias daržoves, ypač burokėlius, taip pat avokadus. Pastaruoju metu valgau gana daug kalakutienos, man nepatinka vištiena, nebent būna kaip nors ypatingai pagaminta, visai atsisakiau kiaulienos. Jautienos dažniausiai ragauju užsienyje: Vokietijoje yra labai gerų restoranų, kuriuose siūloma per trisdešimt rūšių skirtingai paruoštos, gali užsisakyti po truputį ir kuo daugiau visko paskanauti. Iš paukštienos pirmenybę teikiu antienai. Kiti sako, kad ją sunku gardžiai pagaminti, bet man pavyksta puikiai! Mėgstu ir makaronus, tačiau perku be glitimo, nors ir nesu jam alergiška. Rytais migdolų piene verdu speltų grūdų košę, pagardinu ją avokadu, citrina, chia sėklomis ir alyvuogių aliejumi. Kartais – šilauogėmis ar ekologiškais bananais, tad nereikia ir saldumynų. Vis dažniau užsuku į ekologiškų gėrybių parduotuves ir nusiperku avokadų, bananų – skonio skirtumas akivaizdus, palyginti su siūlomų įprastose. Man savaime pavyksta maitintis sveikai.“

Restoranuose Alesia valgo kur kas dažniau nei namuose vien todėl, kad su vyru Romualdu daug dirba nuosavoje verslo konsultavimo kompanijoje ir keliauja po pasaulį, – lėktuvo bilietai užsakyti kiekvienam mėnesiui iki lapkričio pabaigos. „Dažnai gaminti nėra kada. Aštuntą valandą ryto jau būnu darbe, o namo grįžtu vėlai vakare. Aišku, pagaminti pastą užtrunka vos trisdešimt minučių, todėl virtuvės spintelėje visada turiu makaronų, šaldytuve – kalakutienos filė, daržovių. Dažnai maisto ruošinį pasiimu į biurą.“

Didelė Alesios aistra – vynas. „Kur kas didesnė negu gurmaniškas maistas!“ – priduria. Lankydamasi Prancūzijoje ir Vokietijoje ji būtinai pasižvalgo trumpų someljė kursų, lankosi vietos vynuogynuose, bendrauja su vyndariais. „Esu ištikima prancūziškam vynui, nors gana neblogas ir itališkas. Dažniau skanauju raudonojo ir visai neseniai pradėjau domėtis šampanu. Jeigu reikėtų rinktis baltąjį vyną, tai neabejotinai būtų vokiškas rislingas – Vokietijoje jis nuostabaus skonio“, – dalijasi patirtimi verslininkė. Alesios namuose stovi net specialus vyno šaldytuvas, ir tuščias jis niekada nebūna: gėrimus ne tik perka pati – žinodami apie jos aistrą, dovanoja draugai, verslo partneriai.

Namai. Dviejų aukštų namą keturiasdešimt kilometrų už Vilniaus Alesia su vyru įsigijo prieš dvejus metus. Įsirengė per keturis mėnesius, nes šeimininkė – kūrybinga ir turinti interjero idėjų: „Iš pradžių tikrai kreipėmės į dizainerius ir architektus, bet galiausiai supratau, kad jie kuria sau, o man reikėjo taip, kaip patinka man, todėl viską perėmiau į savo rankas ir su statybininkais bendravau tik aš – pirštu baksnojau, kur ką kabinti, kokia spalva dažyti sienas... Kartu su Byverio terjeru Arisha gyvenome čia nuo ryto iki vakaro...“

Alesia būstą įrengė art deco stiliumi, čia netrūksta minimalistinių detalių, klasikos elementų, nemažai kas atkeliavo iš užsienio. Namai – per du aukštus, bet nėra labai dideli. Erdvę padidina veidrodžiai, o vyraujantys purpuriniai sienų ir baldų atspalviai suteikia prabangos pojūtį. „Namai daiktais neapkrauti, juose šviesu, nes žinau nemažai triukų, kaip spalvomis ir interjero detalėmis išgauti daugiau šviesos. Kambariuose nėra spintų – garderobui skirta atskira erdvė, tik štai batams jos, deja, labai trūksta... Bet turėjau rinktis: daugiau vietos mano taip mėgstamiems aukštakulniams ar – vyno šaldytuvas. O kaipgi be jo?!“ – nusišypso.