Kovotojos – Vestuvės fronte

Kęstučio apygardos partizanų Vlado Mišeikio-Tarzano ir Aldonos Gedutytės-Gegutės vestuvės, 1950-ieji / Arvydo Pociaus asmeninio albumo nuotrauka
Kęstučio apygardos partizanų Vlado Mišeikio-Tarzano ir Aldonos Gedutytės-Gegutės vestuvės, 1950-ieji / Arvydo Pociaus asmeninio albumo nuotrauka
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vilniaus Lukiškių kalėjimo kamerose šiandien kabo istoriniai eksponatai – čia veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „kovotoJOS XIX–XX“. Pagrindinė ekspozicijos pasakojimo ašis – moterys, asmeninį saugumą paaukojusios dėl šalies laisvės.

Po Antrojo pasaulinio karo maždaug dešimtmetį Lietuvoje vyko partizaninis judėjimas. Nepaisant sudėtingos visuotinės padėties, miškuose taip pat buvo kuriamos šeimos, nors, kaip teigia viena parodos kuratorių dr. Aistė Petrauskienė, kai kurie partizanai į tokį reiškinį žvelgė kritiškai.

Antai 1948-aisiais partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas dienoraštyje rašė: „Mes turim tik vieną tikslą, tik vieną idėją – Laisvą Lietuvą, o visa kita išnyko. Taip, taip, šeima, vaikai... Kažin ar bus mums lemta sukurti šeimas?“