Vieniša mama: kaip tapti laimingai?

Vienišosioms sunkiau nei šeimos moterims, nes daugybė problemų dėl vaikų auklėjimo ir buities gula ant vieno žmogaus pečių. O dar pridėkime dažnai nevykusias aplinkinių pastangas „padėti“... Ir nesvarbu, ar vieniša likote po skyrybų, ar net negyvenote kartu su vaiko tėvu.

Nekreipkite dėmesio į „visuomenės nuomonę“

Jau turbūt šimtą kartų girdėjote, kad vaikui reikia ir mamos, ir tėčio. Bet tėtis – ne bulvių maišas, jo staiga parduotuvėje nenusipirksi. Jei moteris apsisprendė kūdikį auginti viena, nes iš anksto žino, kad kūdikio tėvas – ne jos gyvenimo vyras, visuomenė vis vien nepasiduoda: „Reikia gyventi kartu dėl vaiko“, „Berniukas turi turėti vyrišką pavyzdį“ ir taip toliau. Ji stumiama į padėtį, kurioje reikia nuolat teisintis ir atsiprašinėti. O tai tikrai nepadeda kilstelti savivertės ir temdo gyvenimo džiaugsmą.

Ką daryti? Atsikratykite iliuzijų, susijusių su kitais žmonėmis:

• „Aplinkiniai nuolat mane vertina ir pastebi visus mano trūkumus“;
• „ Ko gero, jie teisūs, nes iš šalies geriau matyti“;
• „Jei noriu, kad mane mėgtų, reikia prisitaikyti prie kitų ir atsižvelgti į jų pastabas“.

Tokios nuostatos kliudo adekvačiai vertinti svetimą nuomonę: juk tai tik kažkieno nuomonė, todėl negali būti objektyviai teisinga. Kiekvienas žmogus į pasaulį žvelgia pro savo patirties prizmę, ir tik jums spręsti, ar jums naudinga kažkieno nuomonė ir, ar ja pasinaudojus, jūsų gyvenimas taps šviesesnis.

Labiau pasitikėkite savimi ir mažiau lyginkite save su kitais, bendraukite su tais žmonėmis, kurie nespaudžia jūsų elgtis vienaip ar kitaip.

Susidraugaukite su savo vienatve

Vienatvė – viena iš didžiausių problemų, kuri kartais nuodija išsiskyrusios ar sąmoningai nutarusios pačiai auginti vaiką moters gyvenimą. Vienišai mamai trūksta moralinės ir fizinės paramos. Iš prigimties mums norisi kūrenti namų židinį, apsupti save brangiais žmonėmis. O kai vakarais niekas nelaukia namie, nėra su kuo aptarti dienos rūpesčių, pasiguosti, tiesiog pasikalbėti, ir tai tęsiasi mėnesiais ar metais, kartais tokia situacija sukelia depresiją.

Dar liūdniau būna savaitgaliais, per šventes ar atostogas, kai, regis, visas pasaulis džiaugiasi gyvenimu, o moterį užplūsta liūdni prisiminimai. Dar skaudžiau, kai kadaise buvę bendri poros draugai tiesiog nustoja skambinti ar kviesti į svečius, nes tiesiog nežino, kaip bendrauti su išsiskyrusia ir vieniša likusia moterimi.

Ką daryti? Ramiai priimkite savo vienatvę – kaip laikiną situaciją, kurią tiesiog reikia išgyventi maksimaliai naudingai sau. Paieškokite vienatvės pliusų – juk turite daugiau laiko tik sau, jums nereikia derintis prie partnerio norų. Pabandykite sudaryti kuo ilgesnį sąrašą dalykų, kuriems dabar yra laiko. Pamatykite pozityviąją vienatvės pusę. Tuo pačiu gyvenkite aktyviai: eikite, kur jus kviečia, susipažinkite su naujais žmonėmis, neužsidarykite namie, raskite naujų pomėgių.

Nesijauskite kalta prieš vaikus

Daugelis save kaltina, kad nesugebėjo išsaugoti šeimos ir „atėmė“ iš vaikų tėtį. O jei dar kasdien susiduriama su situacijomis, kai kaltės jausmas išauga nenupirkus vaikui geidžiamo žaislo (tai jums per brangu), ar pavėlavus pasiimti atžalą iš darželio... Kaltės jausmas auga, todėl imama perdėtai jaudintis dėl vaiko, stengtis apsaugoti jį nuo gyvenimiškų problemų, kartais jam per daug pataikaujama.

Ką daryti? Kartais moteris nesupranta, kad didesnė problema – ne tėvo nebuvimas, o jos psichologinė būsena: nuolatinė graužatis ir stresas. Tol, kol save kankinsite, jog esate kalta, nebūsite laiminga. Didelė klaida – aukoti savo gyvenimą dėl vaiko, siekiant išpirkti kaltę.

Pažvelkite į situaciją racionaliai. Paklauskite savęs: ar aš kalta šioje situacijoje? Ar galiu ją pakeisti? Užsirašykite atsakymus. Pagalvokite, ar jūsų kaltės jausmas nėra perdėtas? Ir gal už jo slypi neišsakytos nuoskaudos ir agresija? O gal taip baudžiate save?

Jei jaudinatės dėl to, kad jūsų sūnus neturi vyriško pavyzdžio, nes buvęs vyras su juo mažai bendrauja, įtraukite į jo gyvenimą savo giminaičius – tegul jis praleidžia daugiau laiko su seneliu ar dėde. Kartais išmintingos moterys išlaiko gerus santykius su vyro tėvais – vaikui svarbūs abeji seneliai.

Išmintingai rinkitės partnerį

Kartais kaltės jausmo prieš vaikus kankinamos ar kitų nuomonės spaudžiamos vienišos mamos stačia galva puola į abejotinus santykius. Kitas kraštutinumas – moteris pasiaukoja vaikams ir numoja ranka į asmeninį gyvenimą. Kartais ji bijo, kaip svetimas vyras priims jos vaiką, ar jį mylės, o kartais vaikas į naują mamos pažįstamą sureaguoja audringai – kaip į konkurentą, kuris ruošiasi atimti mamą. Tokia situacija tarsi „įrodo“ moteriai, kad geriau net negalvoti apie gyvenimo draugą.

Blogai, kai moteris jaučiasi auka – tada ji visada bus nelaiminga.

Ką daryti? Atsipalaiduokite. Įsigilinkite į save – ar esate pasiruošusi naujiems santykiams? Pagalvokite: kodėl jūs to norite? Jaučiatės kalta? Nenorite jaustis vieniša? Ar norite būti laiminga?

O jei apsisprendėte „gyventi dėl vaikų“, irgi paklauskite savęs: kodėl? Bijote, jog vaikas pavydės jums partnerio? Bijote dar kartą nusivilti? Būkite sąžininga. Ir atsiminkite, kad jūsų vaikai bus laimingi tik tada, kai tokia jausitės jūs.