„Nuo Ščecino prie Baltijos jūros iki Triesto prie Adrijos skersai visą žemyną nusileido geležinė uždanga...“ Prieš 75 metus – 1946-ųjų kovo 5-ąją – Fultone, Misūrio valstijoje, legendinio britų politiko Winstono CHURCHILLIO pasakyta kalba ne tik paskelbė simbolinę šaltojo karo, kuris galiausiai baigėsi Sovietų Sąjungos žlugimu, pradžią, bet ir išpopuliarino terminą, reiškiantį anaiptol ne simbolinę ribą tarp Vakarų ir Rytų, perskėlusią pokario Europą.
Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas šią kalbą yra pavadinęs „šiuolaikinio Vakarų pasaulio gimimu“, o tuometinis SSRS diktatorius Josifas Stalinas po jos Churchillį prilygino Hitleriui. Pasauliui pirmoji 1946 metų kovo savaitė tapo šaltojo karo pradžia, o Fultonas visiems laikams pateko į istorijos vadovėlius: į vienus – kaip miestas, kuriame prasidėjo kova už laisvą Europą, į kitus – kaip naujo pasaulinio karo kurstymo vieta.
Kaip nutiko, kad antrosios XX amžiaus pusės istorija buvo nulemta tuo metu vos aštuonis tūkstančius gyventojų turinčiame Amerikos provincijoje miestelyje? Kodėl vienas iš ryškiausių visų laikų politikų, nusprendęs išdėstyti savo požiūrį į pasaulio santvarką, pasirinko Fultone esantį mažytį niekuo neypatingą Vestminsterio koledžą, kuriame 1946-aisiais studijavo vos 212 studentų?