Viešojo saugumo tarnybos pareigūnė Nijolė Nikitaravičiūtė: „Gyvenime man reikia iššūkių!“

Darbą draudimo bendrovėje palikusi ir į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST) gretas įstojusi Nijolė Nikitaravičiūtė tikina savo sprendimo nė kiek nesigailinti, veikiau priešingai – džiaugiasi, kad tąkart sužinojus apie vykstančias atrankas jai pakako užsispyrimo ir ryžto visus metus tam ruoštis.

„Esu baigusi dailės pedagogikos studijas, vėliau dirbau vienoje draudimo bendrovėje. Čia dirbti man patiko, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad vis tik nenoriu užsidariusi tarp keturių sienų dirbti to biuro darbo. Sužinojusi apie galimybę įsidarbinti į Viešojo saugumo tarnybą, mečiau sau iššūkį ir pabandžiau surizikuoti – reikėjo praeiti specialias atrankas, pademonstruoti stiprų fizinį pasirengimą, tad tam maždaug metus laiko ruošiausi.

Atranką praeiti man pavyko. Viešojo saugumo tarnyboje dirbu jau trejus metus, tačiau jie man prabėgo nepaprastu greičiu. Čia darbas visiškai kitoks nei sėdint biure, mat ir pratybose dalyvavimas būtinas, ir mokymai vyksta nuolatiniai, ir būtent ta fizinė parengtis labai reikalinga“, – sako VST penktosios kuopos viršila N.Nikitaravičiūtė.

Rizikos netrūksta

Užduočių, kurias turi atlikti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, yra daug. Jie saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, talkina kovos su nusikalstamumu operacijose.

Specialiai parengti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.

N.Nikitaravičiūtės tikinimu, rizikos šiame darbe netrūksta tiek pratybų metu, tiek ir vykdant įprastinę VST operaciją – konvojavimą – kalinių pervežimą iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą arba jų atgabenimą į teismo posėdžius. Šios operacijos metu pareigūnai privalo užtikrinti kalinių apsaugą ir šalia esančių civilių saugumą:

„Su rizika šiame darbe nuolatos tenka susidurti. Kiekvienas darbas čia turi būti padarytas gerai, atsakingai, tiksliai ir aiškiai, klaidoms čia vietos nėra. Kol kas mano darbo stažas dar nėra didelis, tačiau jau esu dalyvavusi konvojuojant kalinius, ne vienose pratybose, mitinge prie LR Vyriausybės rūmų.

Didelių konfliktinių situacijų mano praktikoje kol kas dar nebuvo kilę, žmonės buvo supratingi ir taikūs. Tuo tarpu jei pasitaiko kiek sudėtingesnės situacijos, visada ieškome sprendimų, kad nebūtų nukentėjusiųjų, o kam nors nukentėjus – turime suteikti pagalbą. Juk pareigūno aiškiausia pareiga – gerbti ir ginti.

Kiekvienas darbas čia turi būti padarytas gerai, atsakingai, tiksliai ir aiškiai, klaidoms čia vietos nėra.

Dirbant šį darbą labai svarbu pasitikėti savo jėgomis, taip pat būtina bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis. Turim atlikti mums skirtas užduotis vieni ir kolektyve, todėl ypač svarbu suprasti, elgtis ir daryti viską taktiškai, tvarkingai ir atsakingai – veikti, kaip viena komanda. Juk jei visi veiktume neatsižvelgdami vienas į kitą, kolektyve būtų visiškas chaosas.“

Moterims jokios nuolaidos netaikomos

Anot pašnekovės, sąžiningumas, atsakomybės jausmas, kantrybė, drąsa, punktualumas, diplomatiškumas – tai būtinos VST pareigūno charakterio savybės.

„Nė kiek ne mažiau svarbus ir puikus fizinis pasirengimas, taip pat taiklumas – turime dirbti su šaunamuoju ginklu, todėl ši savybė yra labai svarbi.

Tai, kad esu moteris, jokio išskirtinumo man nesuteikia. Pas mus darbe viskas yra suvedama į žodį „karys“ – tad tiek pareigūnas, tiek ir pareigūnė yra visiškai lygiavertės sąvokos, nesvarbu, ar esi moteris, ar vyras.

Mūsų tarnyboje moterų dirba išties nemažai, tai jau nieko nebestebina. Ir nė vienai iš jų netaikomos jokios nuolaidos ar privilegijos – moteris, kaip ir vyras, privalo pademonstruoti tokį patį fizinį pasirengimą, tokiu pačiu pajėgumu dalyvauti rengiamose pratybose, atitikti iškeltus normatyvus ir už juos kiekvienais metais atsiskaityti, tad savo fizinės formos apleisti jokiu būdu negali. Aš pati nuolat darau mankštą, kai kuriuos pratimus daryti reikia kasdien. Į sporto salę nueinu esant galimybei, o prieš fizinius normatyvus stengiuosi eiti kuo dažniau, kad pasiekčiau geriausius rezultatus“, – tikina N.Nikitaravičiūtė.

Kokie buvimo moterimi pranašumai dirbant VST? „Galbūt ta pati diplomatija, moteriška nuojauta, tas vadinamasis šeštasis pojūtis. Jis padeda nesivelti į netinkamas situacijas, išvengti nemalonių situacijų, pašnekesių“, – vardija pareigūnė.

Tarnyboje – su uniforma, laisvalaikiu – su suknele

Paklausta, kokia būna ne tarnybos metu, Nijolė šypsosi ir tikina – tokia pati kaip visos: „Svarbu atminti, kad pareiga yra darbe ir pareiga yra namuose. Darbe dirbi savo darbą, o grįžusi namo juk gali būti ir draugė, ir žmona, ir mama, ir esi visų pirma – moteris, to tikrai nepamiršti. Tarnyboje yra gana aiškus ir griežtas aprangos, išvaizdos kodas, o ne tarnybos metu mėgstu vaikščioti palaidais plaukais ir su sijonu ar suknia.“

Dailės pedagogiką baigusi N.Nikitaravičiūtė tikina nepamirštanti ir savo meilės menams – tapyba, grafika, juvelyrinių papuošalų kūrimas – puikus būdas atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ir įveikti stresą.

„Turėdama daugiau laiko taip pat labai mėgstu gaminti, tai mane ypač atpalaiduoja. Laisvalaikiu dar lankau šokius, stengiuosi daugiau laiko leisti su artimiausiais žmonėmis: draugu, broliu ir jo šeima, su savo draugais, tėvais“, – priduria pašnekovė.

Kokie ateities tikslai? „Augau tokioje šeimoje, kur buvo svarbi disciplina, tvarka, šeimos tradicijos ir apskritai sąžiningumas – tai vertybės, kurios man buvo įskiepytos jau nuo mažų dienų, su kuriomis užaugau. Norėčiau, kad tokia aplinka suptų ir mane. O darbe mano tikslas yra tobulėti. Visokeriopai. Tiek žiniomis, tiek ir įgūdžiais“, – pokalbį užbaigia VST pareigūnė.