Vilniaus publika miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ artistams plojo atsistojusi

Daugiau nei milijoną litų kainavęs miuziklas penktadienį Vilniuje rodomas pirmą kartą, praėjusią savaitę jį patys pirmieji išvydo klaipėdiečiai. O Vilniuje miuziklas sudomino ir žinomus žmones: kolegų dainų pasiklausyti panoro Vaidas Baumila, kostiumus savo akimis pamatyti panoro ir mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė, choreografiją – Šarūnas Kirdeikis. Renginio taip pat nepraleido ir Linas Zareckas bei Žilvinas Tratas.

Dabar jau ir vilniečiai gali paliudyti – brangiausiu, didžiausiu ir sudėtingiausiu miuziklu Lietuvos istorijoje „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ vadinamas ne be reikalo.

Jo kaina – daugiau nei milijonas litų. Jame, be septynių žmonių kūrybinio branduolio, šoka 32 šokėjai, dainuoja 12 choristų, vaidina 10 aktorių,  dirba per 100 aptarnaujančio personalo, scenoje parodoma 210 dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtų kostiumų.

Visa tai per kiek daugiau nei dvi valandas ir pamatė vilniečiai. Gražiausia  XVI amžiaus karalių meilės istorija Vilniuje atgimė kartu su  Žygimantą Augustą vaidinusiu Mantu Jankavičiumi, Barbora Radvilaite tapusia Karina Skambine, Radvila Juoduoju virtusiu Jeronimu Miliumi, Radvila Ruduoju tapusiu Tadu Juodsnukiu, rūmu juokdariu Dominyku Vaitiekūnu, taip pat Sigute Stonyte, Kostu Smoriginu, Rafailu Karpiu ir kitomis Lietuvos scenos žvaigždėmis. 

Pamatyti tiek žvaigždžių viename miuzikle – tikra retenybė. Tačiau galbūt dėl to jis Vilniuje ir sulaukė tokio susidomėjimo. Panašu, kad aktoriai ir dainininkai žiūrovų nenuvylė – stebino ir balsais, ir charizma, ypatingą atmosferą kūrė specialūs kostiumai.

Turbūt visas žiūrovų simpatijas pelnė pagrindiniai miuziklo aktoriai – tvirtu, itin vyrišku, bet tuo pačiu ir labai romantišku Žygimantu Augustu tapęs M.Jankevičius ir švelnia, trapia ir vietomis drovia Barbora Radvilaite tapusi K.Krysko-Skambinė. Jie scenoje duetu pirmąkart uždainavo būtent per šį spektaklį. 

Pažiūrėti buvo ir dar daugiau į ką: 210 J.Statkevičiaus kostiumų, parodytų scenoje, dekoruoti smulkiausiomis detalėmis ir atima žada, nors iš pirmo žvilgsnio – visai paprasti. Atlikėjų charizma ir talentas, rodos, verti viso to milijono ir dar daugiau. Visos repeticijos pasiteisino: savo vaidmenis kiekvienas atliko preciziškai, o jei kur ir suklydo, tai pastebėjo tik patys.

Miuziklą režisavo ir jo choreografe tapo Anželika Cholina, muziką jam kūrė kompozitorius Kipras Mašanauskas. Dirbo ir dar daugiau savo srities profesionalų: libreto autorius – Romas Lileikis, scenografas – Marijus Jacovskis,  kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius.

Idant kiekvienas „Siemens“ arenoje apsilankęs žiūrovas pamatytų visas svarbiausias miuziklo detales, vaizdas nuo scenos buvo rodomas ir dideliuose scenos šonuose pakabintuose ekranuose. 

Visas renginys buvo skirtas į dvi dalis, jas skyrė pusvalandžio pertrauka. Per ją atsikvėpti galėjo ne tik tūkstančiai žiūrovų, bet ir patys atlikėjai: juk stovint scenoje jiems reikia ne tik dainuoti ir vaidinti, bet ir sutramdyti beribį jaudulį.

Galų gale, tiek Žygimantas su Barbora, tiek šokėjai per spektaklį pakeičia po penkis drabužių komplektus, atnaujina aksesuarus ir batus. Kartais tam yra skirtos vos kelios minutės – ar jūs suspėtumėte?

Istorija 

Marijaus Jacovskio sukurta scenos konstrukcija yra simbolis. Tai dvi pusės – Krokuva ir Vilnius – sujungtos tiltu. Taip, kaip XVI amžiuje, Žygimanto Augusto valdymo laikais, buvo sujungta Lietuva ir Lenkija. Milžiškas sietynas – simbolinė karūna, ji tarsi prislegia jauną ir silpnos sveikatos Barborą, kurios gyvybė jau plevena kaip žvakės liepsna.

Nors istorikai įrodė, kad Žygimanto Augusto motina nenuodijo Barboros (kaip ilgą laiką buvo manoma) ir niekaip neprisidėjo prie jos ankstyvos mirties, režisierė pasistengė, kad žiūrovas pajustų moralinį gniuždymą ir tulžį, kuri lyg nuodai liejosi iš valdingos Bonos Sforcos.

XVI amžiaus vidurys. Jaunasis karalius Žygimantas Augustas įsimyli Barborą Radvilaitę, kilusią iš garsios Lietuvos didikų šeimos. Niekas nėra sužavėtas jaunojo karaliaus aistra, ypač Žygimanto motina karalienė Bona Sforca. Ji bet kokia kaina pasiryžusi išskirti mylimuosius.

Amžina dilema – kas nugalės: šaliai politiškai palanki sąjunga ar tyra meilė? Ar pavyks Žygimantui Augustui įveikti aplinkos pasipriešinimą? Ar įžengs Barbora Radvilaitė į rūmus? Ar karališkoji šeima ir Lietuvos žmonės palaikys šį sprendimą?

Kokius atsakymus į šiuos klausimus žiūrovams paruošė miuziklo kūrėjai,  bus galima išvysti ir  gruodžio 27 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje.