Violetą Tarasovienę (46) ir žurnalą „Žmonės“ sieja ilgametė draugystė – dainininkė su šeima ne kartą yra papuošusi žurnalo viršelį. Kokios fotosesijos išliko atmintyje ir kokių kuriozų teko patirti? Žurnalo „Žmonės“ 20-mečio proga Violeta leidosi į prisiminimus.
Esate ne kartą puošusi „Žmonių“ viršelį. Kuris jų įsiminė labiausiai?
Tikriausiai vienas įsimintiniausių viršelių yra iš mano ir Viliaus vestuvių. Taip pat mūsų visos šeimos fotosesija viršeliui, kuomet su Viliumi šventėme 10-ąsias vestuvių metines. Nors tai yra vieni labiausiai širdyje įstrigusių viršelių, kiekvienas jų šiam žurnalui man buvo labai svarbūs. Galbūt todėl, kad vertinu šį leidinį. Mano nuomone, neretai kuriamos intrigos ir jos afišuojamos ramia širdimi, tačiau bendraujant su „Žmonių“ žurnalistais to patirti niekada neteko. Ši komanda dirba nuoširdžiai ir atsidavusi šimtu procentų – nuo žurnalistų iki fotografų.
Ką visgi reiškia fotosesija žurnalo viršeliui – pramoga, iššūkis ar juodas darbas?
Manau, kad tai yra ne tik pramoga, bet ir tam tikras malonumas. Atsiduodi profesionalų komandai, pasimėgauji akimirka, o vėliau džiaugiesi rezultatais...
Ar pozuojant žurnalo viršeliui teko patirti kuriozinių situacijų?
Buvo viena fotosesija, kuri netiko tuometinei redaktorei. Nepamenu, kas tiksliai netiko, ar makiažas, ar apšvietimas. Fotosesiją pakartojome dar kartą. Buvo įdomu patirtis taip pat pozuoti antrą kartą.
Būti žinomam: kada tai pliusas, o kada minusas – darbe ir asmeniniame gyvenime?
Teigiama patirtimi tai tampa tada, kai žmonės tave atpažįsta ir priima šiltai, bendrauja ir palaiko. Na, o didžiausias viešumo minusas yra apkalbos ir žmonės, kurie šmeižia net nepažinodami. Gyvenime turėjau ne vieną tokį atvejį, kuomet kartu su Viliumi koncertuojant renginiuose ar šeimų šventėse, sulaukdavome komentarų, kad pradžioje mus bijojo kviesti, nes galvojo, jog esame pasikėlę. Esu girdėjusi, kad esu arogantiška ir nesukalbama, tačiau pabendravę žmonės pakeisdavo nuomonę ir stebėdavosi natūraliu paprastumu.
Ar šiandien esate „Žmonių“ skaitytoja?
Žinoma. Pastebėjau, kad per 20 metų žurnalas keitėsi ir dabar jis, sakyčiau, tapo solidesnis. Man patinka atsivertus šį leidinį rasti istorijų apie įdomius žmones, skaityti apie jų pasiekimus arba išgyvenimus, kurie imponuoja skaitytojams.
