Virtuvės šefas atkūrė prieš daugiau nei 100 metų Pažaislio vienuolyne vykusią vakarienę – svečiai mėgavosi neįprastais patiekalais
Eršketas, lašiša, ledai, egzotiniai vaisiai, maltiniai „Sote“, pyragėliai, likeriai ir kitokios gėrybės – visu tuo 1904 m. liepos 2 d. Pažaislio vienuolyne Fundatorių salėje vykusioje puotoje vaišinosi jos svečiai. Pasimėgauti tuo, kas gurmė patiekalais buvo laikoma prieš daugiau nei 100 metų, galėjo ir penktadienio vakarą į vienuolyne įsikūrusius svetingumo namus „Monte Pacis“ užsukę istorinės virtuvės ir naujų skonių gerbėjai.
Kai menotyros doktorantas, valgomojo kultūros tyrinėtojas dokt. Marius Daraškevičius pranešė archyvuose suradęs 1904 m. liepos 2 d. Pažaislio vienuolyne Fundatorių salėje vykusių pietų meniu kortelę – abejonių, kad svetingumo komplekso „Monte Pacis“ šefas Raimundas Dambrauskas imsis jį atkurti, nebuvo. Tačiau gilinantis paaiškėjo, kad tai ne taip lengva – valgių receptūrų subtilybių analizė išsiplėtė tarptautiniu lygiu, o pagalbos buvo kreiptasi net į pravoslavų dvasininkus.
Minėta meniu kortelė buvo rasta Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino išlikusioje privačioje kolekcijoje. Pasak M.Daraškevičiaus, tai labai daili spausdintinė nedidelė kortelė, išduodanti, kad pietūs buvo iškilmingi ir tiekiami itin garbingiems svečiams. Galima spėti, kad buvo pasninko metas, nes valgiaraštyje tik daržovių ir žuvies patiekalai, tačiau meniu gausus ir patiekalų skaičiumi, ir savo turiniu: lašiša, eršketas, ledai, egzotiniai vaisiai, likeriai.
„Kokia proga vyko pietūs ir keliems asmenims jie buvo patiekti, nežinoma, tačiau, kad vienuoliai turėjo pasistengti – akivaizdu“, – su šypsena teigia „Monte Pacis“ šefas Raimundas Dambrauskas.
Jis dvasiškius mini neatsitiktinai, nes 1904 m. Pažaislio vienuolyne gyveno kongregacijos Uspenija pravoslavų vienuoliai, kurie čia buvo apgyvendinti 1832 m. caro Nikolajaus I įsakymu (iki 1920 m.).
Dambrauskas pagal išlikusį istorinį dokumentą sukūrė įspūdingą, modernų ir šiuolaikišką aštuonių patiekalų meniu, kuris ir buvo pristatytas svečiams šį vakarą. Šefas išlaikė rastojoje kortelėje dominavusius ingredientus bei gamybos būdus (praktiškai tik jie ir nurodyti istoriniame meniu) ir, žinoma, savaip interpretavo. Taip „lašiša su majonezu“ virto burokėlių sultyse sūdyta lašiša, patiekta su upėtakio ikrais ir šafrano majonezu, o, pavyzdžiui, prieš šimtą metų taip pat kaip ir šiomis dienomis daugelio mėgtą žiedinį kopūstą šefas R.Dambrauskas paruošė net trimis skirtingomis tekstūromis.
Kaip paruošti maltinius „Sote“, papasakojo Kauno stačiatikių dvasininkas, Apreiškimo Švč. Dievo Motinai Katedros diakonas Konstantinas Pankrašovas. Jis vakarienės metu taip pat pasidalijo žiniomis apie to laikmečio dvasinę stalo kultūrą ir kilmingų stačiatikių valgymo įpročius.
„Sote buvo mėsos arba žuvies maltiniai, ruošiami labai trumpam įleidžiant į itin karštus riebalus. Būtent tokiu būdu, kokį detaliai pristatė dvasininkas, anksčiau nieko nesam gaminę. Taip “Котлеты „Соmе“ mūsų vakaro meniu pavirto menkės spurgomis“, – pasakojo R. Dambrauskas.
Menotyros doktorantas, valgomojo kultūros tyrinėtojas dokt. Marius Daraškevičius šįvakar svečiams taip pat perteikė ne tik gražiosios epochos „La Belle Époque“ (XIX a. pab.- XX a. pr.) stalo kultūros Europoje ir Lietuvoje niuansus, bet ir įdomybes bei nuotykius, patiriamus pildant Lietuvos gastronominės istorijos spragas.
+14