Vytaras Radzevičius – apie iššūkius keliaujant su Laisve ir pradingusį draugą Irane: „Nežinome jo likimo“

Vytaras Radzevičius ir Laisvė Radzevičienė / „Žinių radijo“ stop kadras ir  Vyganto Skaraičio nuotr.
Vytaras Radzevičius ir Laisvė Radzevičienė / „Žinių radijo“ stop kadras ir Vyganto Skaraičio nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Televizijos laidų vedėjas Vytaras Radzevičius savo kelionių bagaže turi ne vieną įspūdingą istoriją. Apsilankęs Faustos Marijos Leščiauskaitės „Žinių radijo“ laidoje „Lekiam į ...“, jis papasakojo apie savo patirtį keliaujant Uzbekistane. Tiesa, kaip pats vyras teigia, vieną kartą ten jis buvo išvežtas per prievartą, tačiau vėliau sugrįžo dar ne kartą, ir net kartu su žmona Laisve Radzevičiene.

Laidoje „Lekiam į ...“ V.Radzevičius pasakojo, kad žmona Laisvė Uzbekistane nepritarė keliavimui po šalį su kupranugariais: „Aš vienintelis buvau toks entuziastas.“

Vytaras teigė, kad Uzbekistanas garsėja savo įspūdingu plovu, tačiau Laisvei maistas tapo iššūkiu.

„Mano žmonai greit nusibodo, bet tai skonio reikalas. Ji avienos nemėgsta, o kadangi nemėgsta avienos, ją visur jaučia. Pagrindinės mėsos ten yra jautiena ir aviena“, – tinklalaidėje „Lekiam į ...“ kalbėjo V.Radzevičius.

Fausta Marija Leščiauskaitė, Vytaras Radzevičius / „Žinių radijo“ nuotr.
Fausta Marija Leščiauskaitė, Vytaras Radzevičius / „Žinių radijo“ nuotr.

Tiesa, vienas patiekalas Uzbekistane jam itin nepatiko: „Mūsų šaltiena su skoniu, visko pridėta, o jų šaltiena visiškai be skonio – nesūdyta.“

Kalbėdamas apie tai, ką galima gražaus įsigyti Uzbekistane jis išskyrė chalatą.

„Laisvei įsiūlėm nusipirkti vietinį chalatą – rankų darbo, abi pusės nešiojamos, gali išsiversti. Chalatai tikrai įdomūs dalykai, kaip ir audiniai“, – teigė jis.

Laidoje jis taip pat atskleidė, kurio daikto geriau nepirkti: „Nepatarčiau vežtis uzbekiškų indų, nebent rastumėte labai geros kokybės. Dažniausiai jie būna trumpo naudojimo, glazūra ilgai neišsilaiko.“

Vytaras Radzevičius / „Žinių radijo“ stop kadras
Vytaras Radzevičius / „Žinių radijo“ stop kadras

Kelionės dovanoja ne tik neišdildomus įspūdžius, bet ir draugus. Pasidomėjus, ar Uzbekistane pavyko užmegzti ryšį ir „parsivežti“ draugų, jis svarstė: „Daugelyje šalių sutinku žmonių, su kuriais ir vėliau palaikome ryšį – susirašinėjame, tampame draugais. Uzbekistane tokio žmogaus aš neturiu...“

Tiesa, jis prisiminė bičiulį iš Irano, dėl kurio dabar nerimauja.

„Visiems ant liežuvio dabar Iranas. Mums neramu dėl vieno draugo Huseino, kuris jau buvo garbaus amžiaus, kai mes buvome Irane. Bandome su juo susirašyti, bet jis neatsako, tai nežinome jo likimo. Buvo labai įdomus žmogus. Iki Irano revoliucijos buvo visiškas hipis, Teheranas buvo laisvas miestas. Kai susisiekėme su juo internetu, pagrindinis jo prašymas buvo atvežti į Iraną viskio, kur alkoholis yra draudžiamas. Aktyvus, įdomus žmogus, bet dingo ryšys, tai gal dėl ryšio problemų“, – laidoje „Lekiam į...“ kalbėjo Vytaras.

Visą pokalbį su Vytaru Radzevičiumi žiūrėkite čia: