Spalio 18 dieną pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis mini garbingą jubiliejų – devyniasdešimtmetį. Šia proga prie jo namų tradiciškai susirinko sveikintojų būrelis, profesoriui surengęs gimtadienio siurprizą.
Antradienio vidurdienį Jaunųjų konservatorių lygos nariai, bičiuliai ir bendraminčiai susirinko prie pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio namų Vilniuje, Traidenio gatvėje, kur sveikino jį jubiliejaus proga.
90-ąjį gimtadienį švenčiantis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas sakė norintis, jog šalyje būtų daugiau geros nuotaikos.
„Ji per dažnai būna surūgusi. Bet ką aš galiu padaryti? Kai pabandau pajuokauti, sako, kad jis iš visų juokiasi. Vis nepataikau. Ištisinės klaidos mano gyvenime. Bet vis tiek aš tikiu ir tikiuosi matyti Lietuvą džiaugsmingą“, – žurnalistams kalbėjo profesorius.
„Aplink visko yra, bet džiaugsmą reikia turėti su savim“, – pridūrė jis.
„Būkime džiaugsmingi, džiaukimės gyvenimu. Gyvenimas vis dėlto yra didelis ir geras dalykas, branginkime jį ir vienas kitą“, – linkėjo jis.
Prie namo – plytelė iš rusų tanko metalo
Pirmoji profesoriui padėkojo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Labai jus mylim, labai gerbiam – ir kaip Tėvynės sąjungos kūrėją, ir kaip valstybės vadovą, ir kaip žmogų, kuris daug kam reiškia tėvišką išmintį“, – sakė politikė.
Bendražygiai V.Landsbergiui įteikė simbolinę dovaną – prie daugiabučio, kuriame jis gyvena, laiptinės paklojo plytelę, išlydytą iš Ukrainoje nukauto rusų tanko skeveldros.
Dailininkas Mantas Petravičius tvirtino, kad išlydydamas tanko dalelę norėjęs parodyti paskutinę šios karo mašinos „keverzonę“, ir ragino joje įžiūrėti išsilydžiusį žodį „Laisvė“, nes ji paklota „prie Lietuvos laisvės kalvio durų“.
„Manau, šis tankas savo užduotį jau įvykdė“, – teigė menininkas.
V. Landsbergio sūnus Vytautas V.Landsbergis sakė, kad plytelė – tai laisvės simbolis.
„Tai suirusi, išsilydžiusi masė, per kurią mes žengiame į laisvę. Mes ją turėjome pereiti, dabar broliai ukrainiečiai eina. Padėjome, kad būtų tėvukui, į ką atsispirti“, – tvirtino jis.
Buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą jubiliejaus proga taip pat sveikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo nariai, kiti politikai, diplomatai, buvę V. Landsbergio apsaugos darbuotojai, jaunieji konservatoriai.
A.Anušauskas įteikė tuometinio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V.Landsbergio pasirašyto Akto dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo kopiją.
„Tai buvo, ko gero, paskutinis dokumentas, kurį jis pasirašė, nes, kaip žinia, įvyko rinkimai, valdžių kaita. Kaip tik simboliška – kariuomenės atkūrimo 30-metis ir profesoriaus 90-metis“, – tvirtino ministras.
Kalbėdamas apie V. Landsbergio indėlį į Lietuvos istoriją, istorikas A. Anušauskas teigė, kad jis yra lietuvių tautos atgimimo lyderis.
„Jeigu kalbame apie tautos atgimimą, tai kiekvienas atgimimas turi savo lyderį. Savo laiku Jonas Basanavičius buvo toks atgimimo lyderis, mūsų prieš 30 metų atgimimo lyderiu buvo Vytautas Landsbergis“, – sakė jis.
Sveikintojai dainavo tautines, partizanų dainas, teikė gėles ir dovanas.
„Ačiū, labai faina, kad atėjot, tik negraudinkit man širdelės, jaunam kareivėliui“, – susirinkusiesiems sakė profesorius.
Fotogalerija:
Vytauto Landsbergio 90-ojo gimtadienio proga buvo sukurtas filmas „Senis prie jūros“, kurio idėjos autorius – profesoriaus sūnus Vytautas V.Landsbergis.
„Ta proga jo sūnus, režiserius Vytautas V.Landsbergis norėjo sukurti filmą apie tėvą „Senis prie jūros“ – asmenišką, (auto)ironišką kino portretą apie devyniasdešimtmetį žmogų, vis dar aktyvų, pilietišką ir kūrybišką, kažkada stovėjusį Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo darbų fronte“, – rašė visuomenininkas Andrius Tapinas.
Filmo transliuotoju tapo „Laisvės TV“, kuri prisidėjo ir prie juostos kūrimo, prodiusavimo darbų.
„Tai tikrai mūsų istorijos dalis.
Filmo „Senis prie jūros“ premjera rytoj (antradienį – red.past.) 20 valandą per Laisvės TV. Nepraleiskite, o mes sakome – su gimtadieniu, Profesoriau!“, – kvietė „Laisvės TV“ įkūrėjas.
V.Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Ten baigė baigė vidurinę ir J.Gruodžio muzikos mokyklas, vėliau – Valstybinę konservatoriją Vilniuje. Dar studijuodamas ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990-ųjų kovo, dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose. 1969-aisiais apgynė disertaciją „M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“, vėliau – ir habilituoto daktaro disertaciją.
1988 m. birželio 3 d. V.Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o tų pačių metų rudenį – į Seimą ir Seimo Tarybą. Kurį laiką vadovavo Sąjūdžio Seimo Tarybai.
1990-ųjų kovo 11-ąją profesorius tapo Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininku ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje tos pačios dienos vakarą buvo paskelbta apie atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę. Pagal Laikinąją Konstituciją, V.Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – faktiniu valstybės vadovu.
V.Landsbergis su žmona prof. Gražina Ručyte-Landsbergiene (1930–2020 m.) užaugino sūnų ir dukrą. Vytautas V. Landsbergis – literatas, filmų režisierius. Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė – muzikė, kaip ir V.Landsbergio dukra iš pirmos santuokos Jūratė Landsbergytė-Becher.
