Darius Bertulis – Žalias pomėgis

Darius Bertulis / „Kemel photography“ nuotrauka
Darius Bertulis / „Kemel photography“ nuotrauka
DAIVA KAIKARYTĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Jei Klaipėdoje gyvenančio šokėjo ir dėstytojo Dariaus BERULIO (34) nematėte „Eglėje žalčių karalienėje“, pasaulį išmaišiusioje Agnijos Šeiko „Baltojoje lopšinėje“ ar „Auksinį scenos kryžių“ pelniusiame spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, galbūt ragavote jo išaugintų daigų. „Mini sveikučiai“ – taip pavadintas Dariaus projektas, šįkart nesusijęs su šokiu.

Kai baigiasi šokių repeticijos, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Dariui nebežeria klausimų, jis savo namuose įrengtose talpyklose beria žirnių, ridikėlių, garstyčių, brokolių, gražgarsčių ar raudonųjų kopūstų sėklas. Neprabėga savaitė – ir sėklos sudygsta, tuomet vyras ima derlių ir išvežioja norintiems žaliosios gaivos.

Tik gal per švelnus pavadinimas tarp darbo ir pomėgio laviruojančiam projektui „Mini sveikučiai“? „Sukau galvą dėl pavadinimo, o žmona pasakė, kad „Mini sveikučiai“ – puikiausias variantas“, – pasakoja Darius. Ką gi, su antrąja puse geriau nesiginčyti, ypač jei ji dar ir pelniusi „Auksinį scenos kryžių“. Juo už šokio spektaklį „Karmen“ apdovanota Dariaus žmona choreografė Aušra Krasauskaitė-Berulė.

Kodėl esate pasirinkęs šokį, o ne, tarkim, virėjo ar agronomo specialybę? Tai būtų arčiau jūsų pomėgio.

Kaip ir nieko ypatingo, bet kažkas nutiko man, pirmokui, rugsėjo 1-ąją. Po šventės grįžtant namo mama ant skelbimų stulpo perskaitė, kad renkama šokėjų grupė. Nebuvau nei matęs, nei girdėjęs apie šokius, bet visą dieną zyziau, kad noriu į pramoginių šokių būrelį. Nesijaučiu pasaulinio lygio atlikėju, bet pradėjęs nuo pramoginių šiandien šoku baleto, šiuolaikinio šokio spektakliuose, dėstau tautinio šokio disciplinas universitete.