Žinių reporterio darbą iškeitęs į sportą Martas Kalendra siūlo paslaugą moterims – „treneris į namus“
„Nuo šiol sportas atvažiuoja pas moteris“, – sako pirmasis Lietuvoje „treneris į namus“ Martas Kalendra (29). Buvęs žinių žurnalistas įgyvendino idėją, kurią turbūt iki šiol buvo galima girdėti tik filmuose – kiekvienos norinčios namus jis paverčia tikra sporto sale – sutartu metu atvažiuoja, treniruoja, kaip sako, atsiveža ir gerą nuotaiką, o klientėms nereikia gaišti laiko kelionei į sporto klubą.
Jau 7 metus visiems gerai žinomas Marto Kalendros balsas nužengė iš televizoriaus ekranų. LNK žiniose dirbęs žurnalistas pasuko kiek netikėtu keliu – kaip pats sako, tapo „netradiciniu treneriu“ ir nuo šiol moteris treniruoja jų namuose.
Taigi užsivertusios darbais, veiklios moterys gali nebesukti galvos dėl sporto salės, nes ji atvažiuoja tiesiai į namus. Ir jei treniruojantis sporto klube, galima simuliuoti ir pirmam prakaito lašeliui nuvarvėjus pabėgti, Martas juokauja – visą valandą, kol treniruotė nebus baigta, jo iš namų nė viena neišvarys.
Antrąsias klienčių puses vaikinas ramina – nerimauti nereikia: „Į moterų širdis nesikėsinu“, – juokauja jis, ir prisipažįsta, kad visgi jau teko sulaukti sunerimusių vyrų skambučių.
7 metus buvai puikus LNK žinių žurnalistas. Kodėl nusprendei išeiti ir pasukti kiek netikėta kryptimi – tapti treneriu?
LNK Žiniose dirbau nuo 2 kurso, tai buvo mano pirmas darbas. Džiaugiuosi šia gyvenimo duota galimybe dirbti tarp savo srities profesionalų. Tačiau bėgant metams norėjosi labiau išnaudoti savo talentus, sugebėjimą vaidinti, šokti, dainuoti, suteikti žmonėms pramogą.
Sportu domėjausi nuo vaikystės, tačiau vieną dieną į tai pradėjau žiūrėti labai rimtai. Tiesiog atsibudęs pasakiau, kad laikas kardinaliai keistis ir iš „smilgos“ Martuko tapti tvirtu Martu, nes balsas nederėjo prie kūno (juokiasi).
Kalbant rimtai, augdamas labai mažame miestelyje Lietuvos pakraštyje – Skuode – ir būdamas aktyvus vaikinas dažnai susilaukdavau įvairių įžeidžiančių komentarų, tad ir tai paskatino sutvirtėti tiek fiziškai, tiek morališkai. Tad kurį laiką dirbau su treneriu, laikiausi mitybos plano, atsisakiau vakarėlių, alkoholio (nors jo ir taip mažai vartojau), ir šiek tiek daugiau nei per metus priaugau apie 15 kilogramų.
Visi labai stebėjosi ir klausinėjo patarimų. Susilaukdavau vis daugiau komplimentų iš merginų (šypsosi). Man patiko dalinti patarimus, pataisyti netaisyklingai sportuojančius salėje. Tad vieną dieną sugalvojau tapti profesionaliu treneriu. Baigiau mokslus ir įgijau europinę licenciją bei Lietuvos kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą. Kitaip tariant, galiu treniruoti žmones visoje Europoje. Kadangi gyvenimas vienas, tariau sau, kad bandysiu realizuoti savo tikslus eidamas šiuo keliu.
O juk kažkada svajojai užimti ir laidų vedėjo vietą... Šios minties atsisakei?
Žinoma, būti laidos vedėju – mano svajonė. Todėl, be treniravimo namuose, sukūriau savo puslapį feisbuke, kuriame tiek aš, tiek kiti savo srities profesionalai dalija patarimus moterims, o svarbiausia, ten galima rasti ir laideles su žinomomis šalies moterimis, kurių metu kviečiu visas mieląsias moteris treniruotis kartu neišeinant iš namų.
Jeigu sulauksiu prodiuserių kvietimų vesti sporto ar kitokią laidą, tai bus didžiulis džiaugsmas. Tai, kad aš treniruoju moteris, dar nereiškia, kad negaliu daryti nieko kito (juokiasi). Aš juk su dainininke Saulene Chlevickaite dar ir renginius vedu. Ir kadangi tų veiklų ne viena, tai tikrai jaučiu, kad jos teikia džiaugsmą. Tiesiog esu kitoks, galima pasakyti, įvairiasluoksnis treneris, ne toks, kuris pasako „padaryk 10 pritūpimų“. Esu ir treneris, ir pašnekovas, ir psichologas, savo puslapyje ir laidos vedėjas (šypsosi).
Kaip kilo mintis tapti asmeniniu treneriu, atvykstančiu į namus? Kodėl ne tradiciškai – sporto salėje?
Esu netradicinis treneris, siūlau netradicinę paslaugą. Norėjau sukurti kažką naujo šalyje, juolab sulaukdavau iš neturinčių galimybės ar nenorinčių važiuoti į sporto klubą moterų prašymo jas treniruoti namuose. Pabandęs supratau, kad tai šauni idėja. Kadangi esu labai aktyvus, vien treniruoti salėje, nors tai ir paprasčiau, man būtų per nuobodu. Vis ta mano prigimtis rinktis sunkesnius ir rizikingesnius kelius (juokiasi). Džiaugiuosi, kad rizika pasiteisino. Bent jau aš apie moterų trenerius į namus mūsų šalyje negirdėjau.
Kaip atrodo treniruotė namuose: tau paskambina, sutariat patogų laiką, ir..?
Viskas vyksta taip pat, kaip ir vyktų sporto klube. Procesas tas pats: skambutis treneriui, sutariamas susitikimo laikas, atvykus į vietą susipažįstama su kliento gyvenimo būdu, ligomis ar traumomis, sportavimo istorija, aptariami tikslai. Programų ant lapelio aš nerašau, turiu savo metodiką, apie kurią plačiau dėl komercinių sumetimų kalbėti negaliu (šypsosi). Su kiekviena moterimis sportuojame pagal jos tikslus, norus ir galimybes.
Namuose yra daugybė būdų treniruotis, tiek su savo svoriu, tiek su papildomais įrankiais, pavyzdžiui, laisvais, papildomais svoriais, kamuoliais, gumomis ir panašiai. Visas reikiamas konkrečiai treniruotei priemones aš atsivežu.
Žinoma, tam, kad galėtumėme treniruotis, visų pirma namuose turi būti laisvos vietos. O pasiruošimas treniruotei lygiai toks pats kaip ir einant į sporto salę: sportinė apranga ir avalynė, vanduo. Būtina ir gera nuotaika, tiesa, jeigu jos ir pritrūksta, aš ir ją atsivežu su savimi (juokiasi). Tiesiog klientėms niekur nereikia važiuoti, jos gali treniruotis komfortiškoje savo aplinkoje.
Kokios moterys kreipiasi? Treniruotė namuose turbūt labiau skirta toms, kurios neturi laiko vykti iki sporto salės?
Kadangi treniruoju jau pusmetį, klienčių turiu nemažai, kiek konkrečiai – komercinė paslaptis (šypsosi). Pagrindinis į mane besikreipiančių moterų noras – sustangrinti kūną, padailinti formas. Į mane kreipiasi tos, kurios neturi laiko ar galimybės vykti į sporto klubą.
Kalbant apie kainą – ar tai brangesnis malonumas nei treniruotis sporto salėje?
Kai mes pavartojame žodį malonumas, pusės auditorijos mintys iš karto subanguoja (juokiasi). Jūs galbūt nustebsite, tačiau ji nekainuoja nė kiek brangiau, nei naudotumėtės trenerio sporto salėje paslaugomis. Žinoma, ir sporto salėje trenerių dirba įvairių, ir kainos skiriasi, tačiau imant vidurkį – aš į jį telpu (šypsosi). Ir visada reikia turėti omenyje, kad moterims nereikia niekur važiuoti, sportas atvažiuoja pas jas, ir to nebesustabdysi – iš salės gal gali išeiti kada nori, manęs be valandos iš namų neiškrapštys (juokiasi).
Kodėl esi tik moterų treneris? Kodėl tokios paslaugos neteiki vyrams?
Tokį klausimą girdžiu labai dažnai. Gal dėl to, kad esu vyras? (juokiasi). O jeigu rimtai, tiesiog norinčioms jaustis žvalioms, padailinti formas, numesti keletą papildomų kilogramų moterims nebūtini didžiuliai agregatai, jos gali treniruotis ir namuose. Taip pat moterys dažnai būna užsiėmusios tiek darbų, tiek namų ūkio priežiūra, tad neturi laiko vykti dar ir į sporto salę.
Ar nebijai, kad atsiras klienčių, kurios tave pasikvies visgi ne sporto tikslams – pagalvos, kad „sporto treneris“ yra tik kokia priedanga? Arba sulauksi grasinančių pavydžių vyrų skambučių?
Kai išleidau į viešumą savo puslapį, kilo didžiulis susidomėjimas, tad komentarų prisiskaitau įvairiausių. Iš kai kurių, ypač jaunesnio amžiaus merginų, pasisakymų ir komentarų suprantu, kad minčių kyla įvairių, pavyzdžiui, kad aš – striptizą šokantis, ar kitaip nei įprastai treniruojantis treneris.
Antrąsiais moterų puses galiu užtikrinti: esu licencijuotas treneris, treniruojantis moteris taip, kaip tai daro visi profesionalai, į moterų širdis nesikėsinu. Iš tikrųjų, kartais skambina ir merginų vyrai, kuriems pasidaro labai įdomu, kokį gi čia trenerį į namus jų mylimosios užsisako (juokiasi).
Kaip reagavo artimieji ir draugai, kai papasakojai jiems apie šį savo karjeros posūkį?
Artimieji ir geriausi draugai visada mane palaiko ir sveikina kiekvieną mano gyvenimo žingsnį. Juolab matė mano progresą sporte, mano išvaizdos pokyčius, vidinį virsmą, girdėjo apie mano planus, siekius. Žinoma, provincijoje – Skuode – gyvenantiems tėvams ir seneliams, jų draugams, pripratusiems kasdien girdėti sūnų per televizorių, buvo šiek tiek liūdna. Tačiau, man paaiškinus, kad sūnus iš viešumos niekur nedings, jiems pasidarė linksmiau. Be to, matyti mane laimingą – jiems didžiausias džiaugsmas.
O piktų komentarų sulaukei? Neatbaidė toliau tęsti šią veiklą?
Žinoma, buvo ir neigiamų komentarų. Tačiau tiek, kiek sulaukiau įvairiausių pašaipų augdamas provincijoje, turbūt jau nesulauksiu. Be to, sportas padarė mane tiek fiziškai, tiek morališkai tvirta asmenybe, tad visi komentarai, tiek neigiami, tiek teigiami mane varo į priekį. Labai teisingai sakoma, kas mūsų nenužudo, padaro mus tvirtesnius.
Marto Kalendros fotosesija (apranga – „Leg Code“, fotografas – Paulius Stefanovičius):