Žinomi žmonės įvertino Aistės Stonytės režisuotą „Mamutų medžioklę“: „Privalu pamatyti“
Privalu pažiūrėti. Puikus laikmečio atspindys. Atsakomybės ir drąsos mokykla. Filmas, parodantis jaunajai kartai „kas būtų, jeigu būtų“. Tokie atsiliepimai skambėjo iš žmonių lūpų, raudonojo kilimo premjeros metu jau mačiusių režisierės Aistės Stonytės dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“. Filmą apie mįslingai dingusį populiarų Kauno dramos spektaklį Lietuvos kino teatruose galima išvysti nuo penktadienio, kovo 1-osios.
„Mamutų medžioklė“ – Kauno dramos teatre sukurtas režisieriaus Jono Jurašo spektaklis pagal Kazio Sajos pjesę. Spektaklis sulaukė neįtikėtinos sėkmės, prie jo bilietų stovėdavo eilės, o žmonės plūsdavo iš visos Lietuvos. Valdžią pašiepiantis spektaklis buvo uždraustas, tačiau vėliau slapta nufilmuotas. Deja, kino juosta paslaptingai pradingo, o režisierius buvo priverstas palikti ne tik teatrą, bet ir Lietuvą.
Aktorė, politikė Nijolė Oželytė socialiniuose tinkluose rašė: „Maniau, kad manęs kino sferoje jau niekas negali nustebinti. KAIP įmanoma dokumentiniame filme TAIP parodyti ir atskleisti realių žmonių kokybę ir laikmečio prasmes, kaip meninei juostai net nesisapnavo. Vienu žodžiu, tai PRIVALU pažiūrėti visiems, nes tai ne apie atskirus žmones, tai apie mus ir apie tą laiką“.
Teatro kritikas Vaidas Jauniškis taip pat akcentavo žvilgsnį į praėjusį laiką: „Režisierė <...> neria į ne protu, bet nuojautomis bandomą pagauti laikmetį: žiūrėdamas filmą pasijunti kaip anuomet, kai reikšminga pauzė reiškė režisieriaus poziciją, o veikėjo kalba – nebūtinai tai, ką jis kalba. Tai viena filmo vertybių“.
Kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė buvo sujaudinta: „Šiandien kai aplink pilna blogos nuojautos ir įtampos, šis filmas – dar vienas priminimas, kad visais laikais mus iš šių nuojautų gelbėjo drąsūs žmonės. Ar dabar būtų tokių drąsių žmonių, kaip Jonas Jurašas?“.
Filmo herojų drąsą akcentavo ir Kultūros ministras Simonas Kairys: „Beprotiški laikai ir beprotiškai drąsūs tuo metu gyvenę žmonės. Gebėjimas ieškoti laisvės momentų, vystyti savo idėjas, suprantant, kad sistema gali tave tiesiog uždusinti“. Jis mano, kad filmą būti pamatyti jaunajai auditorijai: „Tokie filmai parodo jaunai kartai, „kas būtų, jeigu būtų“.
„Išmok, kad laisvė kainuoja. Šiandien galvojame, kad laisvė garantuota, tačiau vien tai, kas vyksta Ukrainoje, skatina susimąstyti, kad viskas trapu. Gyvena nuostabiuose, bet krištolo rūmuose, jie gali dužti ir kiekvieno atsakomybė saugoti tai, ką turim“, – pridūrė eseistas Donatas Puslys.
„Mielieji, visi, kuriems įdomus šis sovietinis periodas, ir kurie netikite, kad ten buvo problemų kūrybingiems žmonėms ir visiems kitiems, jūs privalote pažiūrėti šitą filmą, todėl kad jis yra tikra tiesa“, – atsidusdamas nusišypsojo režisierius Vytenis Pauliukaitis.
„Režisierė pasakoja Jono Jurašo legendą detektyvo forma, tačiau finalas vis tiek nulaužia žmogiškosios būties tragizmu, – savo socialinėje paskyroje po filmo premjeros rašė muzikologė Jūratė Katinaitė. – Labai retai benutinka, kad žiūri filmą ir nori, kad jo pabaiga nusitolintų, kad prasitęstų filmo jausmas“.
„Mamutų medžioklė“ – nuo kovo 1 d. kino teatruose Vilniuje „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“, „Pasaka“, „Skalvija“; Kaune „Forum Cinemas Kaunas“ ir „Romuva“; Klaipėdoje filmą rodys „Arlekinas“, Gargžduose – „Minija“, Alytuje – „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulys“, Šiauliuose – „Atlantis“, Panevėžyje – kino centras „Garse“, Ukmergės kultūros centre.
Filmo prodiuseriai – Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“), operatorė – Kristina Sereikaitė, montuotoja – Audinga Kučinskaitė, garso operatorius – Kipras Čėsna, kompozitorius – Giedrius Puskunigis.
Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, LATGA. Filmą platina „PASAKA distribution“.