Žmonės be veido: nuo ko prasidėjo kaukių istorija, kurioje daug mirčių, nusikaltimų, dvigubos moralės

Venecijos maskarado reikmenų parduotuvėse ilgasnapės kaukės – populiarūs pirkiniai / Vida Press nuotrauka
Venecijos maskarado reikmenų parduotuvėse ilgasnapės kaukės – populiarūs pirkiniai / Vida Press nuotrauka
Julė Šiurkutė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Šiandien žodis KAUKĖ neskatina pakilių emocijų, kiekvieno namuose atrastume pakuotę. Bet trumpam pamirškime mediciną. Žiemos šventės, maskaradų metas – puiki proga prisiminti kitokias kaukes: ir tapusias istorija, ir dar aktualias.

Karalienė Elžbieta I turėjo asmeninį kaukių meistrą. Ir, prisidengusi vienu iš jo antveidžių, „Globe“ teatre žiūrėjo Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“. Pagrindinė spektaklio veikėja irgi buvo kaukė. Jei ne ji, Romeo Montekis nebūtų patekęs į Kapulečių namuose vykstančią puotą ir pamatęs Džuljetos. Tragedija būtų pasibaigusi nė neprasidėjusi: abu vaikai sulaukę gilios senatvės, nenujausdami, kad kitame Veronos gale gyvena jų meilė... Deja, Shakespeare’o pjesė nėra vien audringos vaizduotės vaisius. Kaukė niekada nebuvo mielas šventinis aksesuaras: jos istorijoje daug mirčių, nusikaltimų, dvigubos moralės.

Baisūs dalykai

Įvyko tai, kas buvo neišvengiama. Kaukes, kiek pataupiusios,