Pamirškite nusikalstamą „Krikštatėvio“ romantiką. Palermo gyventojai plojo, kai šių metų sausio 16-ąją čia buvo sulaikytas Matteo Messina DENARO, mafijos bosas, pražudęs aibę gyvybių ir meno kūrinių.
Sicilijos mafijos pirmuoju žmogumi jis tapo 2006-aisiais, kai tuometinį „Cosa Nostra“ vadą Bernardo Provenzano suėmė, o keli jo bendrai ir varžovai atsidūrė už grotų ar po žeme. Jau tada Denaro buvo bėglys – vienas iš dešimties ieškomiausių pasaulio nusikaltėlių. Tokios slėpynės nuo teisingumo truko trisdešimt metų: nuo 1993-iaisiais jo surengtų teroro išpuolių Milane, Florencijoje ir Romoje iki 2023-iųjų sausio. Vyras, kurio rankos kruvinos net ne iki alkūnių, o iki kaklo, pats gyrėsi, kad jo aukų pakaktų kapinėms užpildyti.
Pirmąjį žmogų nužudė aštuoniolikos. Pasmaugė nėščią priešininko meilužę. Garsėjo įpročiu tirpinti lavonus rūgštyje. O skulptoriaus Roberto Barni sukurtas bronzinis paminklas, prie kurio taip mėgsta fotografuotis turistai, 2013-aisiais įkurdintas tamsiame Florencijos skersgatvyje, primena jo nusikaltimą Italijos valstybei ir žmonijai. 1993-iųjų gegužės 27-osios naktį Florencijoje, Valstiečių draugų gatvėje (via dei Georgofili), nugriaudėjęs sprogimas nužudė penkis žmonės, apie pusšimtį sužeidė, sugriovė muziejaus sieną ir sugadino porą šimtų Uficių galerijoje saugotų meno kūrinių (173 paveikslus ir 56 skulptūras).
Tomis pat dienomis į orą išlėkęs dinamito prikrautas automobilis sudrebino Milaną ir pavertė Moderniojo meno muziejaus paviljoną betono nuolaužų ir plieno sijų krūva. Žuvo penki žmonės. Trečias sprogimas nuniokojo Velabro Šv. Jurgio baziliką Romos senamiestyje.