Žurnalo „Laima“ naujausiame numeryje: Kaip užauginti „tobulą“ vaiką?
Artėjant šventėms prekybos vietose jau pasirodė naujas, 2017-ųjų sausio mėnesiui skirtas žurnalo „Laima“ numeris. Jame šį kartą skaitykite:
Kaip užauginti „tobulą“ vaiką?
Ko tėvai tikisi? Kad jų atžalos bus laimingesnės ir sėkmingesnės už juos. Tėvai viską „geriau žino“, todėl daugumai svarbiausia – vaiko dešimtukai, o ne jo asmenybės branda. Ką daryti, kad vaikas iš tikrųjų jaustųsi laimingas? Ieškodama atsakymo, „Laima“ pasitelkė būrį specialistų, kuriems rūpinimasis vaikais, jų ugdymas – ir mėgstamas darbas, ir svarbi gyvenimo dalis.
Socialinių mokslų daktarė, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja Austėja Landsbergienė nori įteigti tėvams mintį: džiaukitės savo vaiku, koks jis bebūtų – moksliukas ar nerūpestingas išsiblaškėlis, kad vėliau, prisiminus vaikystę, jam neiškiltų atmintyje vien rūškani amžinai juo nepatenkintų tėvų veidai.
Vienas geriausių Lietuvoje tinklinio trenerių Vasilijus Burakinskis įsitikinęs, kad komandinis sportas daug duoda ne tik kūnui, bet ir sielai – svarbiausia, moko žmogų protingai reaguoti į pralaimėjimus, kurie gyvenime neišvengiami.
Psichoterapeutė-konsultantė Milda Urbonienė sako, kad kai nežinome, „ką su tuo vaiku daryti“, gelbsti tiesiog pagarbus santykis: jei nusileidžiame iš visažinių tėvų aukštybių, pamėginame išklausyti ir suprasti vaiką, jau galime tikėtis, kad neprarasime ryšio su juo.
Dailės mokytoja, dailės terapijos specialistė Kazimiera Matulionytė vyresniuosius savo mokinius skatina: paklausyk širdies ir pats rinkis kelią. Tie, kuriems ji padėjo atskleisti savo kūrybiškumą, rado vietą gyvenime.
Medicinos mokslų daktarė, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario gydytoja Giedrė Kobs tikina: tėvai, norintys, kad jų vaikas būtų sveikas ir gražus, tikrai gali padėti jam tokiam užaugti!
Specialioje ‚Laimos“ temoje apie mūsų vaikus – originalios, verčiančios susimąstyti pašnekovų mintys. Verta jomis pasinaudoti.
Mano namai ten, kur mano batai
Vasario 16-ąją Lietuvoje vyks filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjera ir jame Ieva Andrejevaitė bus mūsų laisvės personifikacija. O kol kas Londone gyvenanti aktorė žinomesnė svetur.
Ieva jau neatsimena momento, kai sugalvojo, kad turi išmėginti kino aktorystę ir – ne Lietuvoje, kur labai maža industrija. Tad susikrovė lagaminėlį ir išvyko į Londoną.
Dabar jau aišku, kad išvažiavimas turėjo prasmę. Tačiau kiek tai kainavo asmeninių pastangų, žino tik ji pati ir apie tai kalba be užuolankų: „Aš netikiu tokiu dalyku kaip sėkmė. Aš tiesiog dirbu – net tada, kai gali atrodyti, kad pramogauju, einu raudonu kilimu vilkėdama gražią suknelę. Važinėju į Berlyno, Kanų ir visus didžiuosius festivalius. Nesu pakviesta, nevažiuoju su filmu, bet investuoju į juos savo laiką, sveikatą, pinigus. Turi visada būti pasitempusi, gražiai atrodyti, vilkėti vakarines suknias; paskui visa tai viešinti, dėti į savo socialinius tinklus. Kaip kad viešinti savo keliones. Ir tai kuria įspūdį, kad gyveni nuostabų žvaigždės gyvenimą. Tokia žmonių pasąmonė, toks suvokimas. Reikia būti matomai, ieškoti kontaktų. Toks tas darbas. Pavargsti, sėda balsas, nebeturi jėgų bėgioti su aukštakulniais. O vėliau, surinkusi šūsnis kortelių, visiems rašai, siuntinėji savo nuotraukas, savo CV, klausinėji, kaip jiems sekasi. Turi palaikyti ryšį su tais žmonėmis, kad važinėjimas į festivalius nebūtų beprasmis.“
Aktorė prisipažįsta, kad būna ir daug nusivylimų, ir džiaugsmo sulaukus grįžtamojo ryšio, dėmesio ženklų ir kvietimų kino bandymams.
Pokalbyje tete-a-tete su aktore Ieva Andrejevaite – apie pasaulio kino industrijos užkulisius, aistrą naujiems darbams, pažintims, įspūdžiams, nuotykiams, atvirą širdį... meilei. Ir apie sentimentus Vilniui, kurį ji vadina savo namais.
Kokių moterų nemėgsta vyrai?
Amžinas klausimas, į kurį sunku rasti vienareikšmišką atsakymą: pasirinkimas visada priklauso nuo konkretaus žmogaus. Tačiau tam tikri bendri kriterijai vis tiek egzistuoja, nes juk yra moterų, nuo kurių vyrai vos prisilietę atšoka tarsi skvošo kamuoliukai nuo sienos. Pamėginome jų pačių paklausinėti. Ar galima vien iš išvaizdos nuspėti netinkamą moters charakterį? Kokias esmines klaidas daro moterys, bendraudamos su vyrais? Ar plastinė chirurgija gali padėti susirasti antrąją pusę? Kokių moterų vyrai stengiasi vengti? Nuo kokių tiesiog bėga?
Gal išsakytos garsių Lietuvos vyrų – Jogailos Morkūno, Edgaro Jankausko, Vyginto Kaikario, Marijaus Mikutavičiaus, Stanislavo Stavickio-Stano – nuomonės ieškančioms antrosios pusės padės į save pažvelgti kritiškiau?
Kas pasaulyje gražiausia?
Mada dabar – pasakiška, labai gučiška ir dolčegabaniška. Į kovą su pilka kasdiena pasitelktas visas dekoras, kuris anksčiau priklausė karalienėms ir karalaitėms: aksomas, šilkai, nėriniai, kaspinukai, akmenukai, blizgučiai, auksas. Ir visu tuo rekomenduojama naudotis nuo ryto iki vakaro, nelaukiant jokių švenčių.
Vieni mados namai įkvėpimo semiasi iš Viktorijos epochos, kiti – iš renesanso, treti – iš gotikos. Riccardo Tisci ir „Givenchy“ sukūrė tokią egiptietišką kolekciją, tarsi pats asmeniškai būtų atkasęs Tutanchamono kapą; tiesa, užuominų į Kleopatrą ten daugiau. „Prada“ savo palaidines puošia scenomis iš filmo apie minėtąją Nilo karalienę. „Antonio Marras“ moteriškės it kilmingos panelės iš rankų nepaleidžia adatų: įmantriais raštais siuvinėja viską, ką randa, net kailius. Ir taip toliau.
Dizaineriai bėga nuo realybės į vaizduotės pasaulį. Bet yra žmonių, kurie kasdien tai daro, nepriklausomai nuo mados tendencijų ir naftos kainų. Kodėl nepakalbėjus apie kino dailininkus? Viena vertus, jiems tikrai trūksta dėmesio. Kita vertus, visada smagu pažiūrėti į pasakiškas sukneles, kurių nei nusipirksi, nei pamatysi gatvėje.
Kad pažadai materializuotųsi
Keisti blogus įpročius gerais... Išmėginti tai, kas dar nemėginta... Sveikiau gyventi ir valdyti (daugiau ar mažiau) išorinius ir vidinius kūno pokyčius... Gali būti, kad tarp jūsų naujamečių pažadų sau yra ir tokių. Tikimės, kad juos įgyvendinant jums pravers patarimai iš profesionalų lūpų.
Į neseniai Lietuvoje įvykusį tarptautinį forumą susirinko „anti-aging“ specialistai. Kad ir koks juos subūrusios temos aspektas buvo nagrinėjamas, vienas iš leitmotyvų – toks: „Žmogaus organizmas – sudėtinga tarpusavyje labai susijusių dalių sistema, kuriai įtaką daro daug veiksnių. Todėl tobulinti tik vieną dalį neišmintinga, pasiryžus pokyčiams tikėtis greitų rezultatų neverta.“
Rubrikoje „Sveikata“ „Laima“ dalijasi trijų forume dalyvavusių specialistų patarimais, kaip kasdienius gyvenimo įpročius paversti puikia „anti-aging“ terapija.